Šunobelės uogos – vaistas ar nuodas? Ką daryti, jei paragavote?

Šunobelė – vienas iš įdomiausių Lietuvos krūmų, priklausantis šunobelinių (Rhamnaceae) šeimai. Ši augalų gentis (Rhamnus) pasaulyje turi apie 100 rūšių, paplitusių Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje dažniausiai sutinkama dygioji šunobelė (Rhamnus cathartica), kuri nuo seno žinoma kaip vaistinis augalas. Nors šunobelė turi ilgą naudojimo istoriją liaudies medicinoje, svarbu žinoti, kad šunobelės uogos gali sukelti stiprų, kartais sunkiai sustabdomą viduriavimą, todėl reikia būti atsargiems. Straipsnyje papasakosime, kaip atpažinti šias uogas ir išvengti apsinuodijimo.

Šunobelės išvaizda ir paplitimas

Šunobelė yra krūmas arba neaukštas medis, pasiekiantis 3–8 metrų aukštį. Vienas ryškiausių šio augalo požymių – dažnai dygiomis šakomis, kurios išdygsta iš šoninių pumpurų viršūnėse. Šakos būna priešingos arba pražanginės, jaunos šakelės pilkšvos, vėliau tamsėjančios.

Augalo lapai pražanginiai, kartais priešiniai, kiaušiniški arba lancetiški, smailaproviršūniai, su smulkiai dantytais kraštais. Lapai būna tamsiai žali, šviesėjantys rudenį. Būdinga, kad lapai ant šakelių išsidėstę charakteringomis grupelėmis.

Žiedai smulkūs, keturdančiai, susitelkę po 2–7 žiedus pažastyse. Vainiklapiai balti, rausvi ar žalsvi, nedideli, retai pastebimi. Šunobelė žydi gegužės–birželio mėnesiais, žydėjimas gana trumpalaikis ir neįspūdingas.

Lietuvoje dygioji šunobelė gana dažna visoje šalies teritorijoje. Ji auga krūmynuose, miškų pakelėse ir aikštelėse, šlaituose, upių slėniuose, tarp kitų lapuočių. Mėgsta šviesias vietas, sausesnes ar vidutinio drėgnumo dirvas, kalkingas dirvožemio sąlygas.

Šunobelės vaisiai yra sultingi, uogos pavidalo kaulavaisiai – juodos, retkarčiais tamsiai violetinės spalvos, apvalūs, apie 6–8 mm skersmens. Uogos subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais ir būna sugrupuotos nedidelėmis kekėmis. Subrendusios uogos blizgančios, labai viliojančios vaikus ir gyvūnus.

Šunobelės uogos liaudies medicinoje

Istoriškai dygioji šunobelė buvo plačiai naudojama liaudies medicinoje kaip vienas efektyviausių vidurius laisvinančių augalų. Vaistiniais tikslais buvo naudojami vaisiai (uogos) ir žievė, tačiau būtinai laikantis griežtų taisyklių.

Liaudies medicinoje šunobelės preparatai buvo taikomi įvairiems tikslams:

1. Virškinimo sistemos sutrikimai: šunobelės uogų nuoviras buvo vartojamas esant vidurių užkietėjimui, lėtam žarnyno veikimui. Tačiau būtina pabrėžti, kad šviežios uogos niekada nebuvo ir negali būti vartojamos – jos turėjo būti džiovinamos ir laikomos ne mažiau kaip vienerius metus, kad sumažėtų dirginantis poveikis.
2. Odos ligos: šunobelės uogų ir žievės nuoviras išoriškai buvo naudojamas įvairių odos ligų – niežulio, išbėrimų, pūlinių žaizdų atveju. Nuoviru buvo plaunamos pažeistos odos vietos.
3. Reumatiniai skausmai: šunobelės žievės tinktūra buvo taikoma išoriškai trynimams esant reumatiniams skausmams ir sąnarių uždegimams.

Nepaisant šių naudingų savybių, būtina atkreipti dėmesį į šunobelės uogų keliamą pavojų sveikatai. Šviežios šunobelės uogos gali sukelti stiprų apsinuodijimą – intensyvų viduriavimą, vėmimą, pilvo spazmus, dehidrataciją. Antrachinono junginiai turi stiprų dirginantį poveikį žarnyno gleivinei, todėl dabartinėje medicinoje šunobelės preparatai nebenaudojami arba naudojami tik trumpalaikiam gydymui griežtai kontroliuojamomis dozėmis.

Šunobelės vartojimas yra griežtai draudžiamas nėštumo ir žindymo laikotarpiu, vaikams iki 12 metų, esant uždegiminėms žarnyno ligoms, įtariant apendicitą, viduriuojant ir esant stipriam pilvo skausmui.

Būtina žinoti, kad šunobelės uogos turi stiprų vidurius laisvinantį poveikį ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Lentelėje žemiau pateikiamos šunobelės uogų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos bei paaiškinamas jų poveikis:

Veiklioji medžiaga	Kiekis	Poveikis
Antrachinono dariniai	2–4 %	Stiprus vidurius laisvinantis poveikis, dirgina žarnyno gleivinę
Gliukofrangulinas	–	Pagrindinis aktyvusis komponentas su laksatyviniu poveikiui
Emodinai	–	Skatina žarnyno peristaltiką, gali sukelti spazmus
Flavonoidai	–	Turi antioksidacinių savybių
Pektinai	–	Rišamosios medžiagos
Organinės rūgštys	–	Prisideda prie kartaus skonio
Vitaminas C	–	Antioksidantas, stiprina imunitetą

Apsinuodijimas šunobelės uogomis

Apsinuodijimas šunobelės uogomis, ypač šviežiomis, gali pasireikšti greitai ir intensyviai, nes augale esančios bioaktyvios medžiagos stipriai veikia virškinimo sistemą. Net nedidelis šviežių uogų kiekis gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, ypač vaikams.

Apsinuodijimo simptomai:

1. Virškinimo sutrikimai: stiprus pilvo skausmas, spazmai, intensyvus viduriavimas (net su krauju), pykinimas, vėmimas, dehidratacija.
2. Bendri simptomai: silpnumas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas, blyškumas.
3. Skubios dehidratacijos požymiai: sausos gleivinės, sumažėjęs šlapimo kiekis, nuovargis, sąmonės sutrikimas (sunkesniais atvejais).
4. Kardiovaskuliniai simptomai: širdies ritmo sutrikimai, kraujospūdžio kritimas (esant sunkiai intoksikacijai ir dehidratacijai).
5. Elektrolitų disbalansas: dėl intensyvaus viduriavimo gali sutrikti kalio, natrio ir kitų elektrolitų balansas, kas gali būti pavojinga širdžiai ir raumenims.

Pirmoji pagalba apsinuodijus:

Apsinuodijus šunobelės uogomis, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos skambinant pagalbos numeriu 112. Kol atvyksta greitoji, reikėtų:

• Gerti daug vandens, kad būtų išvengta dehidratacijos
• Nevartoti jokių maisto produktų
• Nevartoti aktyvintosios anglies tablečių be gydytojo nurodymo
• Nesistengti iššaukti vėmimo, jei žmogus jau vemia savaime
• Jei įmanoma, pasiimti augalo pavyzdį identifikavimui ligoninėje

Ypač svarbu stebėti vaikus – dėl mažesnio kūno svorio jiems pavojingos net kelios šunobelės uogos.

Šunobelė – gražus, bet pavojingas augalas

Šunobelė yra sudėtingas augalas su ilga istorija tradicinėje medicinoje. Dygioji šunobelė Lietuvoje paplitusi ir lengvai atpažįstama pagal dygliuotas šakeles bei juodas blizgančias uogas. Nors senovėje augalas buvo vertinamas kaip vaistažolė, šiuolaikinė medicina dėl saugesnių alternatyvų ir didelės nepageidaujamų reiškinių rizikos šunobelės preparatų naudoti griežtai neberekomenduoja.

Svarbiausia – niekada nevartoti šviežių šunobelės uogų, ypač neleisti jų ragauti vaikams. Jei kyla įtarimas dėl apsinuodijimo, nedelsiant kreipkitės į gydymo įstaigą. Geriau mėgautis šunobelės grožiu gamtoje, bet saugiai laikytis nuo jos viliojančių, tačiau sveikatai pavojingų uogų.

Šaltiniai:

1. https://www.vle.lt/straipsnis/sunobele/
2. https://pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Rhamnus+cathartica
3. https://www.naturalmedicinalherbs.net/herbs/r/rhamnus-cathartica=common-buckthorn.php
4. https://www.utsc.utoronto.ca/biosci/common-buckthorn
5. https://www.henriettes-herb.com/eclectic/kings/rhamnus-cath.html

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.