Ieva – vienas iš ryškiausių Lietuvos pavasario simbolių, kai gegužės mėnesį medžiai ir krūmai nušvinta baltų, kvapnių žiedų debesėliais. Šis elegantiškais žiedynais ir juodomis uogomis išsiskiriantis medis iš erškėtinių (Rosaceae) šeimos nuo seno yra dviprasmiškai vertinamas augalas – viena vertus, ievos uogos ir kitos šio augalo dalys vertinamos liaudies medicinoje ir homeopatijoje, kita vertus, keliąs klausimų dėl savo vaisių saugumo.
Straipsnyje papasakosime, ar ievos uogos tikrai valgomos, kokias paslaptis jos slepia ir kaip jas saugiai panaudoti nerizikuojant sveikata.
Ieva – pavasario puošmena
Ieva (Padus) – vidutinio dydžio medis ar didelis krūmas iš erškėtinių šeimos. Pasaulyje ievos gentis turi apie 15 rūšių, paplitusių Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje natūraliai auga paprastoji ieva, kuri mėgsta drėgnas vietas – upių ir upelių pakrantes, miškų pakraščius, drėgnus šlaitus.
Ieva pasiekia 8–15 metrų aukštį, nors dažnai auga kaip keliastiebis krūmas. Žievė tamsiai pilka ar juosvai ruda, skleidžia charakteringą, šiek tiek kartų aromatą. Lapai elipsiški ar pailgi kiaušiniški, smailūs, pjūkliškai dantytais kraštais, šviesiai žali pavasarį ir geltoni rudenį.
Gegužės mėnesį ieva įgauna neįtikėtiną grožį – tada pražysta gausūs, kartu šviesiai žali lapai ir balti, kvapūs žiedai, susitelkę į ilgus, iki 12 cm, kabančius žiedynus. Žiedai maži, balti, su penkiais žiedlapiais ir gausiais kuokšteliais kuokelių, skleidžia intensyvų, saldžiai kartų, kiek migdolus primenantį kvapą. Būtent šis aromatas tapo vienu iš pavasario simbolių Lietuvoje.
Rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje subręsta ievos vaisiai – nedidelės, 8–10 mm skersmens, apvalios juodos uogos (tiksliau – sultingi kaulavaisiai). Subrendusios uogos blizgančios, kartais su rausvos spalvos atspindžiu, turi vieną gana didelį kaulą viduje. Uogos būna tankiai susitelkusios į svogūniškas kekes, o jų skonis yra gana specifinis – kartokas, aitrus, rūgštokas, su aiškiu kartumu.
Ar ievos uogos valgomos?
Vienas dažniausių klausimų apie ievos uogas – ar jos yra valgomos ir ar saugios sveikatai? Atsakymas nėra vienareikšmis ir reikalauja šiek tiek paaiškinimo.
Paprastosios ievos vaisiai yra šiek tiek nuodingi dėl juose esančių cianogeninių glikozidų – prunazino ir amigdalino. Šios medžiagos, patekusios į virškinimo traktą, gali skaidytis į toksišką ciano vandenilį (sinilo rūgštį), kuri blokuoja ląstelių kvėpavimą ir gali sukelti apsinuodijimą. Ypač daug toksinų yra ievos kauliukuose, todėl jų kramtyti ar trinti tikrai negalima.
Tačiau reikia pabrėžti, kad nedidelis toksinų kiekis uogų minkštime reiškia, kad ievos uogos gali būti valgomos labai saikingai ir tik subrendusios. Kai kuriuose kraštuose, ypač Sibire, Rusijoje ir šiaurės Europos regionuose, ievos uogos tradiciškai valgomas šviežios nedideliais kiekiais, džiovinamos, naudojamos uogienėms ir kompotams gaminti. Vietiniai gyventojai jas vertina kaip vitamino C šaltinį ir natūralų vaistą nuo žarnyno sutrikimų.
Pagrindinis saugos principas: ievos uogas galima valgyti tik nedideliais kiekiais (ne daugiau kaip saujelė per dieną), netrinti ir nekramtyti kauliukų, o vaikams geriau jų visai neduoti. Saugiausias būdas – terminis apdorojimas, kurio metu toksinai suyra.
Ievos toksinės medžiagos – kur jų daugiausiai?
Svarbu suprasti, kad ne tik ievos uogos, bet ir visos kitos augalo dalys turi toksinių savybių. Didžiausia amigdalino ir kitų cianogeninių glikozidų koncentracija yra ievos žievėje, lapuose ir ypač uogų kauliukuose. Būtent todėl jų negalima kramtyti ar trinti – taip toksinai patenka į organizmą koncentruota forma.
Žiedai taip pat turi šiek tiek toksiškų junginių, todėl valgant didelius kiekius gali pasireikšti galvos skausmai ar pykinimas. Tačiau liaudies medicinoje žiedai naudojami labai mažomis dozėmis arbatų pavidalu, ir tokiu atveju jie yra saugūs.
Ievos uogų minkštimas turi mažiausiai toksinų, ypač jei uogos visiškai subrendusios. Vis dėlto net ir minkštimą rekomenduojama valgyti saikingai – viena saujelė subrendusių uogų suaugusiam žmogui nekelia pavojaus, bet vaikams, dėl mažesnio kūno svorio, net keletas uogų gali sukelti nemalonių simptomų.
Apsinuodijimo ievos uogomis simptomai
Apsinuodijimas ievos uogomis ar kitomis augalo dalimis paprastai pasireiškia, jei suvalgoma didelis kiekis žaliųjų uogų arba sutrinti kauliukai. Suvalgius simptomai gali atsirasti per 30 minučių – 2 valandas.
Pagrindiniai apsinuodijimo požymiai:
- pykinimas ir vėmimas
- pilvo skausmai ir viduriavimas
- galvos skausmas ir galvos svaigimas
- bendras silpnumas ir nerimas
Sunkesniais atvejais, kai suvalgytas didelis toksinų kiekis, gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimas, pagreitėjęs pulsas, kraujo spaudimo svyravimai, koordinacijos sutrikimai, o labai sunkiais atvejais – sąmonės sutrikimas ar netgi komos būsena. Vaikams simptomai gali būti ryškesni net ir suvalgius nedidelį kiekį.
Jei įtariate apsinuodijimą ievos uogomis, nedelsiant skambinkite 112 arba Apsinuodijimų informacijos biurui tel. (0 5) 236 2052. Kol atvyksta pagalba, duokite nukentėjusiam gerti daug švaraus vandens, stebėkite kvėpavimą ir sąmonės būklę.
Neverskite vemti be medicinos specialisto nurodymo. Jei įmanoma, pasiimkite augalo ar uogų pavyzdį tiksliam nustatymui.
Ievos uogos liaudies medicinoje
Nepaisant toksinių savybių, ieva nuo seno naudojama liaudies medicinoje ir homeopatijoje. Tačiau svarbu pabrėžti, kad vaistiniais tikslais naudojamos ne tik uogos, bet ir žievė, žiedai bei lapai – visada labai mažomis, kruopščiai dozuojamomis dozėmis.
Ievos uogos liaudies medicinoje buvo naudojamos kaip lengvas vidurius laisvinantis vaistas, priešuždegiminė priemonė, antioksidantų šaltinis. Jose gausu vitamino C, organinių rūgščių, pektinų, taip pat yra flavonoidų ir antocianinų. Tačiau dėl toksinų vartojimas turi būti itin atsargus.
| Medžiaga | Kiekis/ Poveikis | Nauda sveikatai | Atsargumo pastabos |
| Vitaminas C | 30–40 mg/ 100 g | Stiprina imunitetą, antioksidantas, padeda kovoti su peršalimo ligomis | Didelis kiekis, bet dėl toksinų nerekomenduojama kaip pagrindinis šaltinis |
| Organinės rūgštys (obuolių, citrinų, vyno) | Vidutinis kiekis | Stimuliuoja virškinimą, turi konservacinį poveikį | Gali dirginti jautrų skrandį |
| Pektinai | Gausu | Padeda detoksikacijai, jungia sunkiuosius metalus, gerina žarnyno veiklą | Efektyvu tik termiškai apdorojus |
| Flavonoidai | Vidutinis kiekis | Antioksidantai, mažina uždegimus, stiprina kraujagysles | Vertingos, bet nekompensuoja toksiškumo rizikos |
| Antocianinai | Gausu (juoda spalva) | Apsaugo ląsteles nuo senėjimo, palaiko širdies sveikatą | Naikinami ilgo terminio apdorojimo metu |
| Taninai | Vidutinis kiekis | Sutraukiančios savybės, viduriavimą stabdančios, antiseptinės | Gali sukelti vidurių užkietėjimą dideliais kiekiais |
| Cianogeniniai glikozidai (prunazinas, amigdalinas) | TOKSINAI | Jokios naudos – pavojingi! | Gali virsti sinilo rūgštimi, ypač daug kauliukuose |
SVARBU: Nepaisant vertingų medžiagų, ievos uogos negali būti rekomenduojamos kaip saugus maisto ar vaistų šaltinis dėl cianogeninių glikozidų. Terminis apdorojimas ir kaulų pašalinimas sumažina riziką, bet visiškai jos nepanaikina.
Kaip saugiai paruošti ievos uogas?
Jei nusprendėte pabandyti ievos uogų produktus, būtina laikytis griežtų saugos taisyklių. Rinkite tik visiškai subrendusias, juodas, blizgančias uogas rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje. Venkite žalių ar nesubrendusių uogų – jose toksinų koncentracija didesnė. Rinkite tik sveikus, nepažeistus vaisius, augančius ekologiškai švariose vietose.
Prieš vartojimą uogas kruopščiai nuplaukite šaltu vandeniu. Svarbiausias žingsnis – terminis apdorojimas. Ievos uogos turi būti verdamos ne trumpiau kaip 15–20 minučių. Karščio poveikis suardo toksiškus junginius ir uogos tampa saugesnės vartoti. Išvirę būtinai pašalinkite uogų kauliukus – juose lieka daugiausiai toksinų.
Niekada nevalgykite didelio kiekio ievos uogų – net termiškai apdorotų. Saugi dozė suaugusiam žmogui – ne daugiau kaip šaukštas uogų minkštimo per dieną. Vaikams ievos uogų produktų geriau visai neduoti, o nėščios ir žindyvės taip pat turėtų jų vengti.
Ievos žiedų arbata – saugesnis pasirinkimas
Jei norite išbandyti ievos gydomąsias savybes, daug saugesnė alternatyva nei uogos – tai ievos žiedų arbata. Žiedus rinkite gegužės mėnesį, kai jie pilnai pražydę, bet dar nenubyrėję. Džiovinkite plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje, toli nuo tiesioginių saulės spindulių.
Arbatai paruošti 1 arbatinį šaukštelį džiovintų žiedų užpilkite 250 ml verdančio vandens, uždenkite ir palikite pritraukti tik 3–5 minutes (ne ilgiau!). Nukoškite ir gerkite šiltą. Galite pridėti medaus.
Ši arbata padeda esant lengvam peršalimui, turi antiseptinį poveikį, ramina kvėpavimo takus. Tačiau būtina neviršyti dozės – ne daugiau kaip 1–2 puodeliai per dieną, ne ilgiau kaip 5 dienas iš eilės.
Ieva sode – grožis su atsargumu
Ieva dažnai sodinama parkuose, prie sodybų dėl nepaprastai gražių, kvapnių žiedų ir nesudėtingos priežiūros. Tačiau jei sodyboje yra mažų vaikų, reikėtų atidžiai apsvarstyti, ar sodinti šį augalą. Vaikai gali būti viliojami juodųjų uogų, kurios atrodo panašios į juoduosius serbentus ar kitas saugias uogas.
Jei ieva jau auga jūsų kieme, būtinai paaiškinkite vaikams, kad jos uogų kramtyti negalima, ypač kauliukų. Stebėkite vaikus žaidimo metu ir esant reikalui nuskinkite subrendusias uogas, kad jos netaptų pagunda.
Lietuvoje taip pat sparčiai plinta introdukuota vėlyvoji ieva (Padus serotina), kuri yra invazinė – greitai užima miškų paaugę ir išstumia vietines rūšis. Šios rūšies uogos taip pat turi toksinių savybių, todėl jų vartoti nerekomenduojama.
Taigi, nors kai kur tradicinėje medicinoje ir kai kuriose kultūrose ievos uogos buvo naudojamos maistui, šiuolaikinė medicina rekomenduoja būti itin atsargiems. Ievos uogos turi toksinių savybių, o jų vartojimas siejamas su apsinuodijimo rizika, ypač vaikams. Saugiausias būdas mėgautis ievos gydomosiomis savybėmis – naudoti džiovintus žiedus arbatai, griežtai laikantis dozavimo.
Pagarba gamtai ir atsargumas – geriausi patarėjai naudojant ievos dovanas.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/ieva/
- https://www.gardenersworld.com/plants/prunus-padus/
- https://www.woodlandtrust.org.uk/trees-woods-and-wildlife/british-trees/a-z-of-british-trees/bird-cherry/
- https://www.ucc.ie/en/tree-explorers/trees/a-z/prunuspadus/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.