Žiemos peizažą puošiantis visžalis krūmas su baltomis, permatomos struktūros uogomis – tai amalas, vienas įdomiausių ir paslaptingiausių Lietuvos augalų. Senose legendose jis minimas kaip druidų šventasis augalas, per Kalėdas jo šakelės kabinamos namuose kaip taikos ir laimės simbolis. Tačiau už gražios išvaizdos ir turtingos mitologijos slypi rimtas pavojus – amalas yra nuodingas augalas, o patrauklios baltos amalo uogos gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Šiame straipsnyje papasakosime, kaip atpažinti amalą, kodėl jo vaisiai pavojingi ir kaip apsaugoti save bei artimuosius.
Kas yra amalas ir kur jį rasti Lietuvoje?
Paprastasis amalas (Viscum album) – tai amalinių (Viscaceae) šeimos pusiau parazitinis visžalis puskrūmis, augantis ant medžių šakų. Pasaulyje žinoma apie 60 amalo rūšių, tačiau Lietuvoje natūralioje gamtoje randama tik viena – paprastasis amalas.
Amalas auga kaip rutuliškas, tankiai šakotas krūmelis, pasiekiantis 30–75 cm aukštį ir iki 1 metro skersmens. Jo stiebai gelsvai žali, trapūs, dichotomiškai (dvišakiai) šakoti. Lapai priešiniai, bekočiai, 2–10 cm ilgio, lancetiški arba pailgai ovališki, odiški, gelsvai žali. Augalas nemeta lapų net žiemą, todėl ypač gerai matomas ant plikų medžių.
Žydi amalas kovo–balandžio mėnesiais. Žiedai smulkūs, gelsvai žali, vienalyčiai (amalas yra dvinamis augalas). Vaisius – balta, apvali, 6–10 mm skersmens netikroji uoga su lipniomis sėklomis. Uogos subręsta rudenį ir išlieka ant krūmelio visą žiemą, viliodamos tiek paukščius, tiek smalsią akį.
Amalas yra pusiau parazitinis augalas – savo šakneles įleidžia į medžio šeimininko šakas, siurbia jo sultis ir taip gauna vandenį bei mineralines medžiagas. Tačiau organines medžiagas (angliavandenius) jis gamina pats žaliuose lapuose ir stiebuose, todėl vadinamas pusiau parazitu. Dažniausiai amalo mėgstami šeimininkai – beržai, tuopos, obelys, liepos, gluosniai, ievos, rečiau – spygliuočiai medžiai.
Lietuvoje dažniausiai aptinkamas pietinėje ir pietrytinėje šalies dalyje – Alytaus, Druskininkų, Varėnos, Lazdijų, Prienų rajonuose. Šiaurės ir vakarų Lietuvoje šis augalas retas arba visai neauga.
Kodėl amalo uogos yra nuodingos?
Beveik visos amalo dalys – uogos, lapai, stiebai ir žievė – yra nuodingos dėl jose esančių stipriai veikiančių toksinų. Didžiausia toksinų koncentracija kaupiasi uogose, kurios, būdamos baltos ir permatomos, gali atrodyti nekaltai, bet slepia rimtą pavojų.
Pagrindinės toksinės medžiagos:
| Veiklioji medžiaga | Poveikis organizmui |
| Viskotoksinai (baltymų grupė) | Citotoksinis poveikis – žudo ląsteles, dirgina virškinimo traktą, veikia širdį ir kraujagysles |
| Lektinai (glikoproteinas viskuminas) | Ribosomas inaktyvuojanti medžiaga, sutrikdo baltymų sintezę, citotoksinis ir imunotoksinis poveikis |
| Cholinas ir acetilcholinas | Veikia nervų sistemą, gali sukelti neurologinius sutrikimus |
| Taninai | Dirgina virškinimo trakto gleivinę, sukelia pykinimą ir vėmimą |
Svarbu suprasti, kad viskotoksinai ir lektinai yra itin stiprūs toksinai, panašūs į riciną (ypač pavojingą nuodą, išgaunamą iš ricinos). Šios medžiagos slopina ląstelių veiklą, žudo jas, sutrikdo baltymų sintezę ir gali sukelti sunkius organinius pažeidimus.
Amalo uogos: apsinuodijimo simptomai ir pavojai
Apsinuodijimo požymiai paprastai pasireiškia po kelių valandų, kartais net po 12 valandų, nors tam tikrais atvejais simptomai gali atsirasti ir greičiau. Apsinuodijimo sunkumas priklauso nuo suvalgytų uogų kiekio ir asmens amžiaus bei sveikatos būklės.
Pagrindiniai virškinimo sistemos sutrikimai:
- Stiprus pykinimas ir vėmimas
- Pilvo skausmai ir spazmai
- Viduriavimas, galintis sukelti dehidrataciją
- Seilėtekis ir burnos gleivinės dirginimas
- Skrandžio gleivinės uždegimas
Kardiovaskulinės sistemos sutrikimai:
- Širdies ritmo lėtėjimas (bradikardija)
- Kraujospūdžio kritimas (hipotenzija)
- Širdies veiklos sutrikimai sunkesniais atvejais
Neurologiniai ir bendri simptomai:
- Galvos svaigimas ir mieguistumas
- Bendras silpnumas ir negalavimas
- Galvos skausmas
- Regėjimo sutrikimai
- Traukuliai sunkaus apsinuodijimo atveju
- Sąmonės sutrikimas
Vaikai – ypač pažeidžiama grupė: mažiems vaikams net kelios baltos amalo uogos gali sukelti rimtą apsinuodijimą. Dėl mažesnio kūno svorio, nesusiformavusios detoksikacijos sistemos ir smalsumo vaikai yra labai pažeidžiami. Baltų, permatomo paviršiaus uogų patrauklumas tik didina riziką – jos atrodo „skanios“ ir „nekaltos“.
Be to, svarbu žinoti, jog amalo uogos pavojingos ir naminiams gyvūnams – šunims, katėms, triušiams. Nors laukiniai paukščiai minta amalo uogomis ir toleruoja toksinus, naminiai gyvūnai neturi tokios adaptacijos.
Pirmoji pagalba apsinuodijus amalo uogomis
Jei žinote arba įtariate, kad vaikas ar suaugęs žmogus suvalgė amalo uogų, nedelsiant skambinkite 112 arba Apsinuodijimų informacijos biurui tel.: 0 5 236 2052 (veikia visą parą). Šiame skyriuje konsultuoja patyrę gydytojai toksikologai.
Iki atvykstant medicinos pagalbai:
- nuraminkite nukentėjusįjį, ypač jei tai vaikas;
- stebėkite sąmonės būklę, kvėpavimą, pulsą ir bendrą savijautą;
- jei žmogus sąmoningas ir nuo uogų suvalgymo praėjo nedaug laiko, duokite gerti švaraus vandens mažais gurkšneliais;
- fiksuokite visus simptomus ir nustatykite bent jau apytiklį suvalgytų uogų kiekį;
- jei įmanoma, pasiimkite amalo šakelę ar uogų pavyzdį identifikavimui ligoninėje.
Ko NIEKADA nedaryti:
- Neverskite vemti be gydytojo nurodymo – tai gali komplikuoti būklę;
- neduokite pieno – tai gali paspartinti toksinų įsisavinimą;
- neduokite jokio maisto;
- nebandykite gydyti liaudies būdais ar žolelėmis;
- neduokite aktyvintosios anglies ar kitų vaistų be specialisto nurodymo;
- nebandykite stabdyti viduriavimo – tai natūrali organizmo detoksikacija.
Svarbu: net jei simptomai nėra ryškūs, bet žinote apie tai, kad buvo suvalgyta amalo uogų, būtina kreiptis į medikus. Kai kurie simptomai gali pasireikšti vėliau, o ankstyvesnė medicininė priežiūra gali išgelbėti gyvybę.
Amalas liaudies medicinoje: istorija ir šiuolaikinė perspektyva
Amalas nuo seno užima ypatingą vietą liaudies medicinoje ir mitologijoje. Jau nuo XIV amžiaus jis buvo laikomas „stebuklingu“ augalu, kuriam priskirtos įvairios gydomosios savybės. Mūsų protėviai amalu bandė gydyti kraujotakos sutrikimus, podagrą, astmą, nervines ligas, galvos skausmus, epilepsiją, taip pat naudojo kraujavimui stabdyti ar širdies veiklos sutrikimams lengvinti. Tokį požiūrį lėmė ribotos medicinos žinios ir tuo metu neegzistavusios saugesnės gydymo alternatyvos.
Vis dėlto XXI amžiaus medicina į amalo naudojimą žvelgia gerokai kritiškiau. Šiuolaikiniai tyrimai atskleidė, kad pagrindinės amalo veikliosios medžiagos – viskotoksinai ir lektinai – pasižymi stipriu biologiniu poveikiu, tačiau jų veiksmingumas labai priklauso nuo vartojimo būdo. Geriamieji amalo preparatai, tokie kaip arbatos, tinktūros ar kapsulės, dažniausiai laikomi mažai veiksmingais, nes virškinimo trakte šios medžiagos suardomos ir nepasiekia terapinio poveikio. Tuo pat metu išlieka apsinuodijimo rizika, todėl tokių preparatų nauda yra abejotina.
Kiek kitokia situacija su parenteriniais, injekciniais amalo preparatais. Jie iš tiesų pasižymi farmakologiniu poveikiu, tačiau gali būti naudojami tik gydytojų, griežtai kontroliuojant dozes. Tokie preparatai kai kuriose šalyse taikomi kaip pagalbinė priemonė onkologinių ligų gydyme ar esant tam tikroms degeneracinėms sąnarių būklėms, tačiau tai nėra savarankiško gydymo priemonė.
Svarbu suvokti, kad šiuolaikinė medicina siūlo saugesnius ir efektyvesnius gydymo metodus, todėl pasikliauti pasenusia informacija apie amalo „gydomąsias galias“ yra pavojinga. Amalas išlieka nuodingu augalu, o bet koks jo vartojimas be specialistų priežiūros gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
GRIEŽTAS PERSPĖJIMAS
⚠️ Amalo uogos NIEKADA neturi būti naudojamos savarankiškam „gydymui“ ar ragavimui
⚠️ Naudoti amalo preparatus galima tik po konsultacijos su gydytoju ir tik farmacines formas
⚠️ Savarankiškas amalo šakelių ar uogų „vaistų“ ruošimas namuose yra pavojingas ir gali sukelti apsinuodijimą
⚠️ Nėščioms, maitinančioms krūtimi ir vaikams iki 12 metų amalo preparatai yra griežtai draudžiami
Amalo uogos: kaip apsaugoti vaikus ir šeimą?
Norint apsaugoti vaikus ir visą šeimą nuo apsinuodijimo amalo uogomis, svarbiausia yra prevencija ir atsakingas elgesys tiek gamtoje, tiek namų aplinkoje. Vaikų švietimas turėtų prasidėti nuo paprasto, jų amžiui suprantamo paaiškinimo, kad amalo uogos yra nuodingos, net jei jos atrodo nekaltos, baltos ir dekoratyvios. Vaikams verta parodyti, kaip atrodo pats augalas – visžalis krūmelis, augantis ant medžių šakų ir žiemą aiškiai matomas dėl baltų uogų. Labai svarbu nuo mažens įtvirtinti taisyklę niekada neragauti jokių nežinomų uogų, augalų ar vaisių be suaugusiųjų leidimo ir paaiškinti, kad net gražiai atrodantys augalai gali kelti realų pavojų sveikatai.
Ne mažiau reikšminga ir tiesioginė suaugusiųjų priežiūra. Mažus vaikus būtina stebėti žaidžiant parkuose, miškuose ar sodybose, o ypač žiemos laikotarpiu, kai amalas su baltomis uogomis tampa itin pastebimas ant plikų medžių šakų. Jei sodyboje medžiuose auga amalas ir šeimoje yra mažų vaikų, verta atsakingai įvertinti, ar jo palikimas yra saugus sprendimas, ir prireikus pasidomėti galimybėmis jį pašalinti teisėtu būdu.
Atsargumo reikalauja ir kalėdiniai papročiai. Nors kai kuriose šalyse įprasta per šventes namuose kabinti amalo šakeles, tačiau tai daryti reikėtų itin apgalvotai. Jei amalas naudojamas kaip dekoracija, būtina pasirūpinti, kad vaikai jo nepasiektų, o šeimose su mažais vaikais saugesnė alternatyva yra dirbtinės šakelės. Jokiu būdu nederėtų vadovautis pasenusiais papročiais, skatinančiais ragauti ar „gydytis“ amalu.
Amalo uogos pavojingos ir naminiams gyvūnams, todėl svarbu stebėti augintinių elgesį ir užtikrinti, kad jie neturėtų galimybės pasiekti vietų, kur auga šis augalas. Kilus bent menkiausiam įtarimui dėl apsinuodijimo, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos specialistą.
Amalas – tai sakralus augalas senųjų kultūrų papročiuose, vizualiai patrauklus visžalis krūmas, puošiantis miškų peizažą. Tačiau šis grožis ir istorinė reikšmė neturėtų užgožti pagrindinio fakto: amalo uogos ir visas augalas yra nuodingi.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/amalas/
- https://www.woodlandtrust.org.uk/trees-woods-and-wildlife/plants/wild-flowers/mistletoe/
- https://www.rhs.org.uk/plants/mistletoe/growing-guide
- https://www.interflora.co.uk/blog/plant-guides/mistletoe
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.