Šeivamedžio uogos (Sambucus nigra) yra žinomos dėl savo gydomųjų savybių ir dažnai naudojamos tiek liaudies, tiek modernioje medicinoje. Vis dėlto yra keletas svarbių dalykų, kuriuos būtina žinoti apie šeivamedžio uogas. Straipsnyje aptarsime, ne tik kur auga šeivamedis, kaip atpažinti jo uogas, kokia jų nauda sveikatai, tačiau ir kaip jas tinkamai laikyti bei paruošti.
Kur auga šeivamedis ir kaip atpažinti šeivamedžio uogas?
Šeivamedis yra daugiametis krūmas arba nedidelis medis, kuris natūraliai randamas Europoje, Šiaurės Afrikoje, Amerikoje ir Vakarų Azijoje. Jis taip pat dažnai auginamas dekoratyviniais tikslais parkuose ir soduose, nes yra gana atsparus įvairioms aplinkos sąlygoms. Tiesa, nors tai itin dekoratyvus augalas, tačiau dažnai skleidžia nemalonų kvapą.
Kadaise šeivamedis neaugo Lietuvoje, tačiau šiuo metu pas mus puikiai prisitaikė ir įsitvirtino net 3 svetimžemės rūšys. Šeivamedžio galima dairytis drėgnose vietose, tokiose kaip miškų pakraščiai, šlapios pievos, upių pakrantės ar dykvietės.
Šeivamedis gali pasiekti nuo 3 iki 10 metrų aukštį, priklausomai nuo rūšies ir aplinkos sąlygų. Jis turi dideles kekes baltų arba kreminių žiedų, kurie žydi gegužės–birželio mėnesiais. Sunokusios uogos yra mažos, tamsiai violetinės, raudonos arba juodos spalvos, blizgančios, apvalios. Jas galima pradėti rinkti rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo mėnesį, kai jos būna visiškai sunokusios. Beje, šeivamedžio uogos ilgai laikosi ant šakų net ir sunokę, nebent jas nulesa paukščiai, kuriems šios uogos tikras delikatesas.
Šeivamedžio uogos: istorija ir tradicinis vartojimas
Šeivamedžio uogos nuo seno buvo naudojamos kaip vaistinė žaliava. Senovės graikai ir romėnai vertino jų gydomąsias savybes, naudodami jas virškinimo problemoms ir peršalimui gydyti. Viduramžių Europoje šeivamedžio medžiai buvo laikomi stebuklingais ir apsaugančiais nuo blogos akies, o jų uogos naudojamos kaip liaudies medicinos vaistai. Kai kurios tradicijos tęsiasi iki šių dienų, ypač Skandinavijos šalyse, kur šeivamedžio uogų sirupai vartojami kaip natūralus vaistas nuo peršalimo.
Kokio skonio yra šeivamedžio uogos?
Šeivamedžio uogų skonis yra gana specifinis. Jos turi ryškų, aitrų skonį su lengva saldumo užuomina. Šviežios uogos dažnai yra kartokos ir rūgštokos, todėl dažniausiai naudojamos termiškai apdorotos, pavyzdžiui, gaminant uogienes, sirupus ar vynus. Terminis apdorojimas padeda pašalinti jų kartumą bei neutralizuoti potencialiai kenksmingas medžiagas.
Dėmesio! Reikia atminti, kad nesunokusios uogos yra nuodingos!
Šeivamedžio uogų naudojimas ir atsargų saugojimas
Šeivamedžio uogos plačiai naudojamos kulinarijoje, ypač Europoje. Iš jų gaminami džemai, sirupai, drebučiai, ir vynai. Uogos pasižymi saldžiarūgščiu skoniu, kuris puikiai dera su kitais vaisiais ir uogomis, todėl dažnai naudojamos vaisių kompotams ir desertams gardinti. Gaminant iš šeivamedžio uogų, reikia būti atsargiems – neapdorotos jos gali būti toksiškos, todėl būtina jas virti arba kepti, kad būtų saugiai vartojamos.
Kadangi šviežiomis šeivamedžio uogomis galima pasidžiaugti tik trumpą laiką, verta pasiruošti jų atsargų šaltajam sezonui. Siekiant išlaikyti naudingąsias savybes, reikėtų pasirinkti tinkamus laikymo būdus:
- Džiovinimas. Džiovinimas padeda ilgai išlaikyti šeivamedžio uogas, nes sumažina drėgmės kiekį, todėl jos tampa atsparios gedimui. Džiovintas uogas galima naudoti arbatos gamybai arba maisto papildams. Tinkamiausia šeivamedžio uogas džiovinti specialioje džiovyklėje. Džiovintos tinkamos vartoti iki 2 m.
- Šaldymas. Uogas galima laikyti šaldiklyje. Šaldytos uogos išlaiko savo naudingąsias savybes ir gali būti naudojamos įvairiais tikslais, pavyzdžiui, kokteiliams ar kepiniams.
- Sirupai, džemai ir sultys. Vartojant šeivamedžio uogas sirupo, džemo ar sulčių pavidalu, galima ne tik išsaugoti jų skonį, bet ir išlaikyti naudingas sveikatai savybes.
Šeivamedžio uogų maistinė vertė
Šeivamedžio uogos yra maistingos ir naudingos sveikatai. 100 gramų uogų turi apie:
- kalorijų: 73 kcal
- angliavandenių: 18 g
- skaidulų: 7 g
- baltymų: 0,7 g
- vitamino C: 36 mg (60% rekomenduojamos paros normos)
- vitamino A: 648 µg (suaugusiems rekomenduojama paros norma – 800 µg)
- kalio, kalcio ir geležies
Taip pat uogose yra daug flavonoidų ir polifenolių, kurie veikia kaip stiprūs antioksidantai. Be to, jose randama pektinų, šiek tiek cukrų, organinių rūgščių, rauginių bei dažančių medžiagų.
Kuo šeivamedžio uogos naudingos sveikatai?
Akivaizdu, jog tokios turtingos sudėties uogos, tikrai yra labai naudingos sveikatai. Tuo labiau, kad liaudies medicinoje šeivamedžio uogos žinomos ir plačiai naudojamos jau tūkstančius metų. Jų naudą sveikatai pripažįsta net ir tradicinė medicina.
Taigi šeivamedžio uogų nauda mūsų sveikatai:
- Imuninės sistemos stiprinimas. Šeivamedžio uogos dažnai naudojamos natūraliems preparatams, stiprinantiems imunitetą, ypač šaltuoju metų laiku. Vitaminas C ir kiti antioksidantai padeda kovoti su peršalimo ir gripo simptomais, sutrumpindami jų trukmę ir sumažindami simptomų sunkumą.
- Pagalba virškinimui. Dėl didelio skaidulų kiekio šeivamedžio uogos prisideda prie sveiko virškinimo, gerindamos žarnyno veiklą ir reguliuodamos tuštinimąsi. Jos padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir prisideda prie žarnyno mikrofloros balanso.
- Priešuždegiminis poveikis. Šeivamedžio uogų sudėtyje yra flavonoidų ir antocianinų, kurie veikia kaip priešuždegiminės medžiagos. Jie padeda sumažinti lėtinių uždegiminių ligų, tokių kaip artritas, simptomus bei uždegimą.
- Širdies ir kraujagyslių sveikatos palaikymas. Antioksidantai šeivamedžio uogose padeda apsaugoti širdies ir kraujagyslių sistemą nuo oksidacinio streso. Reguliarus vartojimas gali prisidėti prie kraujo spaudimo reguliavimo bei cholesterolio lygio mažinimo.
- Odos sveikatai. Vitaminas C ir antocianinai ne tik veikia viduje, bet ir prisideda prie odos sveikatos palaikymo, skatindami kolageno gamybą ir padėdami kovoti su laisvųjų radikalų poveikiu.
Šeivamedžio uogų šalutinis poveikis
Nors šeivamedžio uogos yra vertingos sveikatai, tačiau jas vartojant reikėtų būti atsargiems:
- Žalios uogos yra toksiškos. Neapdorotos šeivamedžio uogos ir jų lapai, žievė ar šaknys turi sambunigrino – glikozido, kuris gali sukelti apsinuodijimą cianidu. Todėl jas būtina naudoti tik pilnai sunokusias ir termiškai apdorotas. Neapdorotos šeivamedžio uogos gali sukelti pykinimą, vėmimą, ir viduriavimą, nes jose yra toksinių medžiagų, tokių kaip sambunigrinas. Kad išvengtumėte nepageidaujamo poveikio, uogas reikėtų virti bent 30 minučių.
- Alerginės reakcijos. Kai kurie žmonės gali būti jautrūs šeivamedžio produktams, tad jie gali sukelti alergines reakcijas, tokias kaip niežulys ar odos bėrimai.
Be to, tam tikroms žmonių grupėms taip pat reikėtų vengti šeivamedžio uogų:
- Nėščios moterys ir žindančios motinos bei vaikai iki 12 m. Dėl nepakankamo mokslinių tyrimų kiekio nerekomenduojama jų vartoti šiais jautriais laikotarpiais.
- Autoimuninės ligos. Kadangi šeivamedžio uogos gali stimuliuoti imuninę sistemą, žmonėms su autoimuninėmis ligomis reikėtų jas vartoti atsargiai.
Šeivamedžio uogos yra sveikatai naudingas produktas, tačiau svarbu jas vartoti atsakingai. Laikantis rekomendacijų ir atsargumo priemonių, tai puiki priemonė sveikatai gerinti ir užkirsti kelią kai kurioms ligoms.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/seivamedis/
- https://www.medicalnewstoday.com/articles/323288
- https://www.healthline.com/nutrition/elderberry
- https://www.webmd.com/diet/elderberry-health-benefits
- https://www.health.com/health-benefits-of-elderberry-7506026
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.