Varnauogė – juodasis lobis, apie kurį beveik niekas nežino

Turinys

Varnauogė – viena iš tų miško gėrybių, pro kurią dažnas tiesiog praeina net nepastebėdamas. Šios mažytės, juodos uogos, augančios Lietuvos aukštapelkių ir pušynų dirvoje, nėra tokios populiarios kaip mėlynės ar bruknės, tačiau jų maistinė ir gydomoji vertė nė kiek nenusileidžia garsesnėms giminaitėms. Kas iš tiesų slepiasi šiame kuklaus išvaizdos, tačiau nepaprastai vertingame augale?

Varnauogės augimo vieta ir išvaizda

Varnauogė (Empetrum) – erikinių (Ericaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso dvi rūšys: juodoji varnauogė (Empetrum nigrum) ir mišriažiedė varnauogė (Empetrum hermaphroditum). Lietuvoje dažniausiai aptinkama juodoji varnauogė – visžalis šliaužiantis daugiametis augalas, kuris mėgsta aukštapelkes, smėlėtas vietas ir pušynus.

Varnauogė paplitusi subpoliarinio ir vidutinių platumų klimato juostose – nuo Skandinavijos iki Sibiro, nuo Šiaurės Amerikos iki kalnuotos Vidurio Europos. Lietuvoje ją dažniausiai galima rasti drėgnesnėse vietose, pelkėtose pievose ir tarp samanų.

Augalas yra labai kompaktiškas: stiebas plonas, šakotas, šliaužiantis žeme, o pats krūmas retai viršija 20–30 cm aukštį. Lapai odiški, tamsiai žali, menturiniai, panašūs į nedidelius spyglius – tai padeda augalui atlaikyti atšiaurias sąlygas. Žiedai smulkūs, rausvi arba tamsiai raudoni, žydi gegužės mėnesį, lapų pažastyse. Vaisiai – sultingi kaulavaisiai, visiškai juodos spalvos, sunokstantys liepos–rugpjūčio mėnesiais.

Kokio skonio yra varnauogė?

Varnauogės pasižymi savitu, vidutiniškai rūgščiu skoniu su žemišku, šiek tiek dervinio aromato atspalviu. Skirtingai nei, pavyzdžiui, bruknės, jos neturi kartumo, todėl visiškai sunokusios gali būti vartojamos ir šviežios. Prinokusios uogos tampa sultingesnės ir šiek tiek saldesnės. Tačiau intensyviausią skonį varnauogės atskleidžia termiškai apdorotos – kompote, padaže ar džeme, kur jų sodrus tamsus skonis tampa išraiškingiausia nata.

Kaip išlaikyti varnauoges žiemai?

Varnauogių sezonas – trumpas, tad norint šiomis uogomis naudotis ištisus metus, verta jas tinkamai užsaugoti:

Šaldymas – greičiausias ir paprasčiausias būdas. Užšaldytos varnauogės puikiai išlaiko maistines medžiagas ir tinka kompotams, padažams, kokteiliams.
Džiovinimas – uogas galima džiovinti 40–50 °C temperatūroje. Džiovintos varnauogės laikomos sandariuose stiklainėliuose ir tinka kaip priedas arbatoms ar košėms.
Uogienė ir džemas – tradicinis būdas, leidžiantis mėgautis varnauogių skoniu šaltuoju metų laiku. Verta nepersaldinti, kad išliktų natūralus uogų rūgštumas.
Sultys ir sirupas – iš varnauogių galima pasigaminti koncentruotų sulčių ar sirupo, kuris puikiai tinka kaip priedas arbatai ar kaip natūralus maisto dažiklis.

Varnauogė istorijoje ir liaudies medicinoje

Varnauogė – augalas, turintis gilias šaknis šiaurės tautų tradicijoje. Skandinavijoje, Suomijoje ir tarp Sibiro čiabuvių šios uogos buvo žinomos ir naudojamos šimtmečius tiek kaip maistas, tiek kaip vaistas.

Šiaurės tautos – samiai ir inuitai – varnauoges vertino kaip svarbų žiemos maisto šaltinį, nes uogos gali išsilaikyti ant augalo iki pavasario, o šaltas klimatas jas natūraliai konservuoja. Jos buvo naudojamos tiek šviežios, tiek džiovintos, maišomos su žuvų taukais ar kitais produktais.

Liaudies medicinoje varnauogės buvo naudojamos galvos skausmams malšinti, karščiavimui mažinti ir kaip stiprus antioksidantinis gėrimas peršalimo metu. Kai kuriose tradicijose jų sultys buvo naudojamos kaip priemonė nuovargiui mažinti ir energijai atkurti po ilgų žygių. Taip pat pranešama, kad šiaurinių tautų gydytojai jas skyrė inkstų ir šlapimo takų problemoms.

Viduramžių Europoje varnauogė buvo mažiau žinoma nei kitos vaistinės uogos, tačiau kalnuotuose regionuose – Alpėse ir Karpatuose – ji irgi buvo naudojama tradicinėje medicinoje kaip priemonė stiprinant imuninę sistemą ir mažinant uždegimus.

Varnauogė istorijoje ir liaudies medicinoje

Varnauogių maistinė vertė

Nors varnauogės nėra taip plačiai tyrinėtos kaip mėlynės ar spanguolės, turimi duomenys rodo, kad jos yra nepaprastai gausios biologiškai aktyvių medžiagų. Uogos pasižymi dideliu antioksidantų kiekiu, jose gausu vitamino C, polifenolių ir organinių rūgščių.

Varnauogių maistinė vertė (100 g)

Medžiaga	Kiekis (100 g)	RPN %	Nauda sveikatai
Energinė vertė	~40 kcal	2,0	Mažas kaloringumas
Baltymai	0,5 g	1,0	Ląstelių atsinaujinimas
Riebalai	0,5 g	0,7	Labai mažai riebalų
Angliavandeniai	9,5 g	3,2	Natūrali energija
Ląsteliena	4,0 g	16	Gerina virškinimą
Vitaminas C	18–30 mg	20–33	Stiprina imuninę sistemą
Vitaminas E	1,2 mg	8	Odos ir ląstelių apsauga
Antocianinai	~200–400 mg	–	Stiprūs antioksidantai
Kalis	80 mg	2,5	Širdies veiklai
Manganas	0,8 mg	35	Kaulų sveikata, fermentai

Varnauogių nauda sveikatai

Varnauogės – tikras antioksidantų lobis, kurį gamta paslėpė pelkėse ir pušynuose. Štai pagrindiniai jų naudos sveikatai aspektai:

Galingi antioksidantai. Varnauogėse yra itin daug antocianinų – tų pačių pigmentų, dėl kurių uogos yra tokios tamsios. Tyrimai rodo, kad antocianinai kovoja su laisvaisiais radikalais, lėtina senėjimo procesus ir gali sumažinti lėtinių ligų riziką.
Priešuždegiminis poveikis. Varnauogėse esantys polifenoliai ir organinės rūgštys pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Reguliarus šių uogų vartojimas gali padėti suvaldyti lėtinius uždegimus, kurie yra daugelio šiuolaikinių ligų pagrindas.
Imuninės sistemos stiprinimas. Vitamino C ir antioksidantų derinys varnauogėse puikiai palaiko organizmo atsparumą infekcijoms. Ypač verta jų suvartoti pereinamaisiais sezonais, kai imuninė sistema labiausiai pažeidžiama.
Širdies ir kraujagyslių sveikata. Antocianinai bei flavonoidai gali padėti mažinti kraujospūdį, gerinti kraujagyslių lankstumą ir mažinti blogojo cholesterolio lygį. Dėl to varnauogės yra itin vertingos širdies sveikatos palaikymui.
Nervų sistemos palaikymas. Kai kurie tyrimai rodo, kad antocianinai gali turėti neuroprotekcinį poveikį – saugoti smegenų ląsteles nuo oksidacinio streso. Tai gali būti svarbu ilgalaikei kognityvinei sveikatai.
Virškinimo sveikata. Didelis ląstelienos kiekis skatina žarnyno peristaltiką, palaiko sveiką žarnyno mikroflorą ir padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Varnauogė kulinarijoje: 8 idėjos, kaip jas panaudoti

Varnauogės – universalus ingredientas tiek tradicinėje, tiek šiuolaikinėje virtuvėje:

Kompotai – klasika, kurioje varnauogių tamsus skonis suteikia gėrimui sodrumą ir spalvą.
Padažas prie žvėrienos – varnauogių rūgštumas puikiai subalansuoja tamsios mėsos – stirnienos, laukinės kiaulės ar antienos – skonį.
Džemas – tamsus, aromatingas džemas, puikiai tinkantis prie varškės sūrio ar juodos duonos.
Glotnutis (smoothie) – sumaišius varnauoges su bananais, jogurtu ir medumi gaunamas intensyviai spalvotas ir maistingas gėrimas.
Šaldyta desertas – šerbetas arba ledai su varnauogėmis ir citrinos sultimis – gaivus vasariškas pasirinkimas.
Žolelių arbata – džiovintos varnauogės kaip arbatos priedas suteikia rūgštoką skonį ir vitamino C.
Marmeladas – skaidrus varnauogių marmeladas kaip tobulas priedas prie sūrių lėkštės.
Salotų padažas – varnauogių sultys sumaišytos su alyvuogių aliejumi ir garstyčiomis – originalus ir sveikas salotų padažas.

Varnauogių šalutinis poveikis

Nors varnauogės laikomos saugiomis ir naudingomis, verta žinoti apie galimus šalutinius poveikius:

Didelis ląstelienos kiekis gali sukelti pilvo pūtimą ar skrandžio dirginimą žmonėms, kurie nėra įpratę prie skaidulomis turtingo maisto. Rekomenduojama pradėti nuo nedidelių kiekių.
Kaip ir kitos tamsios uogos, varnauogės gali sąveikauti su kraują skystinančiais vaistais dėl juose esančių vitamino K ir polifenolių. Jei vartojate tokius preparatus, prieš reguliariai pradedant valgyti varnauoges, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Nors retai, tačiau galima alergija– ypač asmenims, kurių organizmas jautriai reaguoja į kitas erikinių šeimos uogas, tokias kaip mėlynės ar bruknės.
Nėštumo ir maitinimo krūtimi metu didelių varnauogių kiekių geriau vengti dėl nepakankamų tyrimų šioje srityje.

Varnauogė – tikras nepelnytai užmirštas gamtos lobis, tyliai augantis mūsų pelkėse ir pušynuose. Kitą kartą keliaudami po Lietuvos miškus ir pastebėję ant samanos besidriekiantį šliaužiantį krūmelį su blizgančiomis juodomis uogomis – neskubėkite pro šalį. Galbūt tai ir yra jūsų dienos sveikatingumo atradimas.

Šaltiniai:

Varnauogė – juodasis pelkių lobis, apie kurį beveik niekas nežino. Kodėl šios uogos lieka nepastebėtos?