Agrastai – „nemadingos“, bet labai naudingos uogos

Turinys

Agrastai – tai viena iš tų uogų, kurios dažnai lieka neįvertintos, nors jų skonis ir nauda sveikatai yra neabejotini. Šios rūgštelės turinčios uogos puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek įvairiems patiekalams ir konservavimui. Toliau šiame straipsnyje pasidomėsime, kuo ypatingos agrastų uogos bei ką reikia žinoti apie jų auginimą ir naudą sveikatai.

Agrastų kilmė ir istorija

Agrastai (Ribes uva-crispa) yra viena seniausiai Europoje auginamų uogų kultūrų. Šie krūmai natūraliai auga Šiaurės Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Agrastų auginimo tradicijos siekia Viduramžius, kai vienuolynų soduose šios uogos buvo vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir dėl gydomųjų savybių. Ypač populiarūs jie tapo XVI-XVIII a. Anglijoje ir Prancūzijoje, kur buvo kuriamos naujos jų veislės.

Lietuvoje agrastai auginami jau kelis šimtmečius. Jie dažnai sodinami kaimo sodybose ir soduose dėl savo atsparumo šalčiui ir lengvo auginimo. Nors ilgą laiką agrastai buvo kiek primiršti, pastaraisiais metais jie vėl sulaukia vis didesnio dėmesio dėl savo maistinės vertės ir išskirtinio skonio.

Agrastų ypatybės ir auginimas

Agrastai yra daugiametis krūmas, kuris gali pasiekti 1–1,5 m aukštį. Jų ūgliai dažnai būna dygliuoti, o lapai primena serbentų. Žydi pavasarį, o vaisius subrandina liepos–rugpjūčio mėnesiais. Uogos gali būti žalios, geltonos, raudonos arba net violetinės spalvos, priklausomai nuo veislės.

Agrastai yra gana nereiklūs augalai. Jie gerai auga tiek saulėtose vietose, tiek daliniame pavėsyje. Gausiausią derlių duoda lengvame, drėgname, bet gerai drenuotame dirvožemyje. Svarbu kas kelerius metus genėti senus ūglius, kad augalas neišretėtų ir išliktų derlingas. Agrastai atsparūs šalčiui, todėl puikiai tinka auginti Lietuvos klimato sąlygomis.

Kaip atrodo agrastai ir koks jų skonis?

Agrastai – tai mažos, apvalios arba ovalios uogos, kurios gali būti žalios, geltonos, rausvos ar net tamsiai violetinės spalvos, priklausomai nuo veislės. Jų odelė dažnai būna plona ir permatoma, su aiškiai matomomis gyslelėmis, o kai kurių rūšių agrastai yra padengti švelniais plaukeliais.

Skonis gali varijuoti nuo labai rūgštaus iki maloniai saldžiarūgščio – kuo labiau uogos sunoksta, tuo jos tampa saldesnės. Agrastai prinoksta vasaros viduryje, dažniausiai liepos mėnesį, nors kai kurios vėlyvesnės veislės gali sunokti ir rugpjūčio pradžioje.

Agrastų maistinė vertė

Agrastai yra puikus vitaminų ir mineralų šaltinis. Jie turi daug vitamino C, kuris stiprina imunitetą, taip pat yra gausūs skaidulų, kurios gerina virškinimą. Be to, šiose uogose yra vitamino A, B grupės vitaminų, kalio, fosforo, magnio, kalcio ir geležies.

Maistinė medžiaga	Kiekis (100 g agrastų)
Kalorijos	44 kcal
Angliavandeniai	10 g
Baltymai	1,3 g
Riebalai	0,3 g
Skaidulos	4,3 g
Vitaminas C	27 mg (45 % RMV)
Vitaminas A	0,02 mg (2 % RMV)
Geležis	0,3 mg
Kalis	198 mg

(RMV — referencinė maistinė vertė)

Rekomenduojamas agrastų kiekis per dieną suaugusiems – apie 100–150 g (1 stiklinė); vaikams – 50–100 g agrastų per dieną (pusė stiklinės). Sergantiesiems skrandžio ligomis, žmonėms, turintiems jautrų skrandį, gastritą ar rūgštingumo problemų, rekomenduojama neviršyti 50 g per dieną ir geriau valgyti agrastus perdirbtus (pvz., uogienėse ar kompotuose).

Agrastų nauda sveikatai

Agrastai – ne tik skanios, bet ir sveikatai naudingos uogos, turinčios daugybę vertingų maistinių medžiagų. Jie yra puikus vitaminų, mineralų ir antioksidantų šaltinis, todėl jų vartojimas gali padėti stiprinti imuninę sistemą, gerinti virškinimą bei prisidėti prie bendros organizmo sveikatos. Agrastai:

Stiprina imunitetą. Agrastuose gausu vitamino C, kuris stiprina imunitetą, padeda organizmui kovoti su peršalimo ligomis ir infekcijomis. Be to, šis vitaminas skatina kolageno gamybą, o tai svarbu odos elastingumui ir jaunatviškai išvaizdai palaikyti.
Palaiko virškinimo sistemą. Šiose uogose esanti ląsteliena skatina gerą virškinimą ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Agrastai taip pat palaiko žarnyno mikrofloros balansą, kas svarbu gerai savijautai ir medžiagų apykaitai.
Palaiko širdies sveikatą. Kalis padeda reguliuoti kraujospūdį, o antioksidantai mažina „blogojo“ cholesterolio lygį.
Gerina regėjimą. Dėl didelio vitamino A ir karotenoidų kiekio agrastai naudingi akių sveikatai – jie gali padėti sumažinti su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos riziką ir pagerinti naktinį matymą.
Apsaugo nuo uždegimų. Agrastuose esantys antioksidantai, tokie kaip flavonoidai ir polifenoliai, padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus organizme. Tai gali prisidėti prie lėtesnio senėjimo proceso, mažesnės širdies ir kraujagyslių ligų bei tam tikrų vėžio formų rizikos.
Palaiko odos grožį. Dėl vitamino C agrastai skatina kolageno gamybą ir lėtina senėjimo procesus.
Padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Agrastai turi žemą glikemijos indeksą ir padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, todėl jie tinka diabetu sergantiems žmonėms ar tiems, kurie nori išlaikyti pastovų energijos lygį.

Kuo skiriasi agrastai ir serbentai?

Agrastai dažnai lyginami su serbentais, nes jie priklauso tai pačiai augalų genčiai. Tačiau jie turi nemažai skirtumų tiek savo išvaizda, tiek skoniu, tiek maistinėmis savybėmis.

Savybė	Agrastai	Serbentai
Uogų dydis	Didesnės (10–25 mm skersmens)	Mažesnės (6–12 mm skersmens)
Odelės storis	Storesnė, dažnai su plaukeliais	Plonesnė, glotnesnė
Skonis	Dažniausiai rūgštesni, bet gali būti ir saldūs	Saldžiarūgščiai arba saldūs
Augimo būdas	Uogos auga pavieniui	Uogos auga kekėmis
Krūmai	Dažnai turi spyglius (išskyrus bespygles veisles)	Be spyglių
Maistinės medžiagos	Daug vitamino C, skaidulų, antioksidantų	Taip pat daug vitamino C, bet mažiau skaidulų nei agrastuose
Nauda sveikatai	Stiprina imuninę sistemą, gerina virškinimą, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje	Turi priešuždegiminių savybių, gerina kraujotaką, naudingi odai
Naudojimas virtuvėje	Tinka uogienėms, kompotams, desertams, džiovinimui	Dažnai naudojami sultims, uogienėms, kepiniams, džiovinami
Spalvų įvairovė	Žali, geltoni, rausvi, violetiniai	Juodi, raudoni, balti, geltoni

Agrastai yra universalesni savo spalva ir skoniu – jie gali būti tiek labai rūgštūs, tiek saldūs. Serbentai paprastai yra švelnesnio skonio ir dažnai naudojami sultims bei desertams. Be to, agrastų krūmai dažniausiai būna su spygliais, todėl juos rinkti sudėtingiau nei serbentus.

Tiek agrastai, tiek serbentai yra puikus natūralių vitaminų ir antioksidantų šaltinis, todėl verta ir tas, ir tas uogas įtraukti į savo racioną pagal skonio ir naudojimo poreikius!

Agrastai kulinarijoje

Agrastai yra universalios uogos, naudojamos tiek desertams, tiek pikantiškiems patiekalams. Jie gali būti valgomi švieži, džiovinti, šaldyti arba perdirbti į įvairius produktus:

Uogienės ir džemai: dėl natūralios rūgšties agrastai suteikia ypatingą skonį konservams.
Kompotai ir sultys – gaivinantys ir vitaminais turtingi gėrimai.
Pyragai ir desertai: agrastai tinka kaip įdaras pyragams, keksiukams ar net ledams.
Mėsos padažai: agrastai puikiai dera su paukštiena ir žvėriena.
Vynas ir likeris: iš agrastų galima pagaminti aromatingus alkoholinius gėrimus.

Agrastų auginimo patarimai

Pabaigai, keli svarbūs agrastų auginimo patarimai, jeigu straipsnis jus įtikino, jog šiuos uogos tikrai vertos jūsų dėmesio bei vietos jūsų sode:

Pasirinkite tinkamą vietą. Agrastams patinka saulėtos arba pusiau pavėsingos vietos.
Rūpinkitės dirvožemiu. Jie mėgsta purią, derlingą ir gerai drenuotą dirvą.
Reguliariai genėkite. Kasmet pašalinkite senus ūglius, kad krūmas atsinaujintų.
Apsaugokite nuo ligų. Agrastai gali sirgti miltlige, todėl svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją tarp krūmų.
Mulčiuokite. Mulčius padeda išlaikyti drėgmę ir mažina piktžolių augimą.

Šalutinis agrastų poveikis

Agrastai yra saugūs daugeliui žmonių, tačiau gali turėti ir tam tikrų nepageidaujamų poveikių:

Skrandžio jautrumas, ypač atsargiai juos vartoti turėtų jautrų skrandį ar skrandžio ligų turintys žmonės.
Alerginės reakcijos, tiesa, labai retos, bet vis dėlto pasitaikančios.
Sąveika su vaistais. Agrastai gali veikti kraujo krešėjimą, todėl juos vartoti atsargiai turėtų žmonės, vartojantys kraują skystinančius vaistus.

Įdomūs faktai apie agrastus

Agrastai gali išgyventi net iki 20 metų, jei tinkamai prižiūrimi.
XIX a. Anglijoje buvo rengiamos agrastų auginimo varžybos – kas užaugins didžiausią uogą.
Agrastų kvapas gali atbaidyti kai kuriuos vabzdžius, todėl jie naudoti kaip natūrali augalų apsauga.
Agrastai buvo populiarus ingredientas senovės gydytojų receptuose dėl jų „kraują stiprinančių“ savybių.

Agrastai – tai ne tik skanios, bet ir naudingos uogos, kurias verta auginti kiekviename sode. Jie džiugina ne tik savo derliumi, bet ir sveikatai naudingomis savybėmis bei universalumu kulinarijoje. Ir nors pastaruoju metu šios uogos yra primirštos bei „nemadingos“, tačiau turbūt pats metas keisti šį požiūrį. Tuo labiau, jog agrastai taip pat gali pasigirti spalvų bei veislių įvairove.

Šaltiniai:

Agrastai – „nemadingos“, bet labai naudingos uogos. Kodėl negalima jų nuvertinti?