Bruknuolės – egzotiškos ir puošnios visus metus, o ypatingai šventiniu laikotarpiu. Kuo dar jos ypatingos?

Turinys

Bruknuolės – tai visžaliai krūmokšniai, kurių egzotiška kilmė ir neįtikėtina ištvermė leidžia joms tapti tikra puošmena Lietuvos soduose ištisus metus. Nors Lietuvoje šie erikinių šeimos atstovai nėra vietiniai, jų dekoratyvinė vertė ir neįprastos savybės pelnytai atkreipia dėmesį. Ypač šventiniu laikotarpiu, kai dauguma sodo augalų ilsisi, bruknuolės pasipuošia ryškiomis, raudonomis arba tamsiai violetinėmis uogomis, kurios, atrodydamos tarsi maži kalėdiniai burbulai, suteikia jaukumo ir spalvos žiemos peizažui.

Tačiau bruknuolės yra kur kas daugiau nei vien tik akiai patrauklus augalas: jų lapai ir uogos slepia gausybę naudingų medžiagų, tokių kaip metilo salicilatas ir antocianai, o unikalus skonis su lengva mėtos nata atveria naujas galimybes kulinarijoje, nuo aromatingų džemų iki padažų mėsos patiekalams. Šis straipsnis kviečia iš naujo atrasti bruknuoles – sužinoti apie jų paplitimą, naudą sveikatai, liaudies medicinos paslaptis ir geriausius auginimo bei panaudojimo būdus jūsų namuose ir virtuvėje.

Bruknuolės: išvaizda ir paplitimas

Bruknuolės (Gaultheria) – tai erikinių (Ericaceae) šeimos augalų gentis, apimanti daugiau nei 130 rūšių, paplitusių Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Lietuvoje šie augalai nėra vietiniai, tačiau kai kurias rūšis galima sėkmingai auginti sode dėl jų atsparumo šalčiui ir dekoratyvumo.

Tai yra visžaliai, žemaūgiai krūmokšniai arba pusiau krūmokšniai, kurie retai viršija 15–50 cm aukštį, nors kai kurios rūšys gali užaugti ir iki 1,5 metro. Didžiausią susidomėjimą Lietuvos sodo augintojams kelia dvi valgomosios rūšys:

Šliaužiančioji bruknuolė (Gaultheria procumbens) – žemaūgis, 10–15 cm aukščio augalas, formuojantis tankius žaliuojančius kilimus. Ši rūšis prigijusi Šiaurės Amerikoje, kur auga spygliuočių miškuose nuo Kanados iki Džordžijos valstijos.
Puošnioji bruknuolė (Gaultheria shallon) – aukštesnis, 0,5–1,5 metro aukščio krūmas, kilęs iš Ramiojo vandenyno pakrantės – nuo Aliaskos iki Kalifornijos. Šis augalas yra ne tik derlingas, bet ir ypač dekoratyvus.

Abiejų rūšių lapai ovalūs, odiški, blizgūs, tamsiai žali, 2–5 cm ilgio. Lapai išlieka žali visus metus, o rudenį dažnai įgauna bronzinį ar rausvą atspalvį. Lapai skleidžia būdingą, malonų aromatą, ypač juos suplėšius, todėl naudojamas eterinių aliejų gamyboje.

Žiedai maži, 5–10 mm ilgio, balti arba šviesiai rožiniai, varpelių ar žiedelio formos, panašūs į miniatiūrinius žibintus. Bruknuolės žydi gegužės–birželio mėnesiais, o kai kurios rūšys gali dar kartą žydėti ir rudenį. Žydėjimas trunka 2–3 savaites ir pritraukia bites bei kitus apdulkintojus.

Bruknuolės mėgsta rūgštų dirvožemį (pH 4,5–6), drėgną, tačiau gerai drenuotą substratą ir pusiau šešėlines vietas. Jos puikiai auga po aukštų medžių laja arba šiaurinėse sodo pusėse, kur tiesioginės saulės šviesa ribota.

Bruknuolės: išvaizda ir paplitimas — Šliaužiančioji bruknuolė

Kaip atrodo ir ko savyje turi bruknuolių uogos?

Bruknuolių vaisiai yra ypatingi – tai nedidelės, apvalios, sultingos uogos su būdinga ypatybe: botaniškai jos vadinamos ne tikrosiomis uogomis. Tikrasis vaisius – nedidelė kapsulė viduje. Tačiau žmonės jas vadina ir supranta kaip uogas.

Šliaužiančiosios bruknuolės uogos ryškiai raudonos, 6–10 mm skersmens, subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais ir išlieka ant augalo visą žiemą, net po sniegu. Jos tampa minkštesnės ir skanesnės po pirmųjų šalčių.

Puošniosios bruknuolės uogos didesnės, 8–12 mm skersmens, pirmiausia purpurinės arba tamsiai violetinės, o prinokusios tampa beveik juodos spalvos. Jos subręsta rugsėjo–spalio mėnesiais.

Lentelėje pateikiamos bruknuolių uogų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos bei jų nauda:

Veiklioji medžiaga	Poveikis
Metilo salicilatas	Skausmą mažinantis, priešuždegiminis poveikis, natūralus, į analgetinius vaistus panašus junginys
Antociniai pigmentai	Stiprūs antioksidantai, gerina kraujagyslių būklę, apsaugo akių tinklainę
Vitaminas C	Stiprina imuninę sistemą, antioksidantas
Flavonoidai	Antioksidacinės savybės, mažina oksidacinį stresą
Fenoliai	Antibakterinis, priešuždegiminis poveikis
Arbutozo junginiai	Lengvas antiseptinis poveikis šlapimo takams
Arbutinas	Padeda šviesinti odą, naudojamas kosmetikoje

Svarbu žinoti, kad metilo salicilatas, esantis bruknuolių lapuose ir uogose, yra chemiškai artimas aspirinui. Žmonės, alergiški aspirinui ar antikoaguliantus vartojantys asmenys, turėtų būti atsargūs su dideliais šių uogų kiekiais.

Bruknuolių uogos: kaip atrodo ir ko savyje turi? — Puošnioji bruknuolė

Bruknuolės liaudies medicinoje

Šiaurės Amerikos vietiniai gyventojai bruknuoles naudojo medicininiams tikslams šimtmečius iki europiečių atvykimo. Išdžiovinti lapai verdami kaip arbata buvo naudojami įvairiems negalavimams gydyti.

Šliaužiančiosios bruknuolės lapai ypač vertinami dėl aukštos metilo salicilato koncentracijos – iki 0,8–1 procento sausojoje masėje. Šis junginys pasižymiu:

skausmą malšinančiu poveikiu raumenims ir sąnariams;
priešuždegiminėmis savybėmis;
pagalba kvėpavimo takų problemoms (kaip ekspektorantas);
lengvu antiseptiniu poveikiu.

Istoriškai bruknuolių lapų arbata buvo naudojama peršalimo, galvos skausmo, raumenų įtampos, reumato simptomams malšinti. Šiaurės Amerikos indėnai naudojo lapus kaip skausmą malšinančią medžiagą dantų skausmui ir pooperaciniams skausmams.

Vis dėlto svarbu žinoti, kad metilo salicilatas gali būti toksiškas didelėmis dozėmis. Lapų arbata turėtų būti vartojama saikingai ir ne ilgiau nei 1–2 savaites be pertraukos. Nėščiosioms, mažiems vaikams ir žmonėms alergiškiems aspirinui bruknuolių preparatai griežtai nerekomenduojami.

Bruknuolių nauda sveikatai

Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina kai kurias tradicines bruknuolių naudojimo praktikų savybes:

Antioksidacinis poveikis: bruknuolių uogose gausu antocianų – stiprių antioksidantų, kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus organizme. Tyrimai rodo, kad reguliarus antocianų vartojimas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei sulėtinti senėjimo procesus.
Priešuždegiminės savybės: metilo salicilatas ir kiti fenoliai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, kuris gali padėti sumažinti lėtinį uždegimą organizme. Tai ypač naudinga žmonėms, kenčiantiems nuo artrito ar kitų uždegiminių ligų.
Šlapimo takų sveikata: panašiai kaip ir bruknės, bruknuolės turi lengvą antiseptinį poveikį šlapimo takams dėl arbutozo junginių. Nors jų poveikis silpnesnis nei tradicinių vaistinių augalų, reguliarus vartojimas gali padėti palaikyti šlapimo takų sveikatą.
Odos priežiūra: arbutinas, esantis bruknuolėse, plačiai naudojamas kosmetikos pramonėje kaip natūralus odos šviesintojas. Jis padeda sumažinti pigmentines dėmes ir suteikti odai vienodą atspalvį.
Kvėpavimo takų sveikata: bruknuolių lapų arbata tradiciškai naudojama kaip ekspektorantas – padeda suskystinti gleives ir palengvina kosulį. Nors moksliniai įrodymai riboti, daugelis žmonių patvirtina jos veiksmingumą lengvoms kvėpavimo takų infekcijoms.

Svarbu pabrėžti, kad bruknuolės negali pakeisti profesionalaus medicinos gydymo. Jos gali būti naudojamos kaip papildoma priemonė stiprinant sveikatą, tačiau rimtos ligos reikalauja gydytojo konsultacijos ir tradicinio gydymo.

Bruknuolių uogų skonis ir panaudojimas kulinarijoje

Skirtingai nuo savo giminaičių – bruknių ar mėlynių – bruknuolės turi unikalų, lengvai atpažįstamą skonį. Šliaužiančiosios bruknuolės uogos skaniausios tampa po pirmųjų šalčių, kai cukraus koncentracija padidėja. Jos turi švelnų mėtos kvapą, šiek tiek salsvą, gaivinantį skonį su lengvu kartumu. Tekstūra minkšta, truputį miltinga.

Puošniosios bruknuolės uogos yra saldesnės, švelnesnės, skoniu šiek tiek primena mėlynes, tačiau su unikaliu aromatiniu atspalviu. Jos sultingesnės ir mažiau aromatingos nei šliaužiančiosios bruknuolės.

Kulinarijoje bruknuolės naudojamos įvairiai:

Šviežios uogos valgomos tiesiai nuo krūmo, ypač po šalnų, kai jos pačios saldžiausios. Puikiai tinka vaisių salotoms ar kaip papuošimas desertams.
Džemai ir uogienės. Bruknuolių uogienė turi nepakartojamą skonį su lengva mėtos gaida. Dėl natūralaus pektino kiekio, uogos gerai tirštėja verdant.
Pyragams ir keksams. Šviežios arba šaldytos uogos puikiai tinka kepiniams, suteikdamos nepakartojamą aromatą ir spalvą.
Gėrimams. Uogos naudojamos kokteiliams, likeriams, arbatoms aromatizuoti. Bruknuolių sirupas – puikus priedas vandens, gazuoto vandens ar arbatos skoniui pagerinti.
Padažams. Puošniosios bruknuolės uogos tinka mėsos patiekalų padažams, ypač žvėrienai ar antienai, suteikdamos lengvą saldumą ir savitą skonį.
Šaldymui. Bruknuolės puikiai išlaiko skonį ir maistines savybes užšaldytos, todėl jas galima laikyti ištisus metus.

Verta paminėti, kad istoriškai Šiaurės Amerikos vakarų pakrantės indėnai bruknuoles džiovindavo ir naudojo žiemos metu kaip vitaminų šaltinį. Šiandien jos populiarios tarp gurmaniškos virtuvės mėgėjų kaip unikalus regioninis ingredientas.

Bruknuolės auginimas ir priežiūra

Šie augalai gana lengvai pritaikomi Lietuvos klimato sąlygoms. Jie geriausiai jaučiasi rūgščioje dirvoje (pH 4,5–6), pusiau šešėliuotoje vietoje, apsaugoti nuo stipraus vėjo. Dirvožemis turi būti nuolat drėgnas, bet ne permirkęs, o šaknų pagrindą patartina mulčiuoti durpėmis, pušų žieve ar spygliais.

Tręšti naudinga pavasarį ir vasarą specialiomis trąšomis rododendrams, vengiant per didelio azoto kiekio. Dauguma bruknuolių gerai žiemoja – šliaužiančioji rūšis gali ištverti net iki -40 °C speigą.

Lengviausiai jas dauginti dalijant kerą ar auginiais. Augalai gana atsparūs ligoms ir kenkėjams, tačiau reikia užtikrinti gerą oro cirkuliaciją ir vengti per tankaus sodinimo.

Bruknuolės – universalus augalas jūsų sodui (ir kalėdinei nuotaikai)

Bruknuolės – tai universalus, lengvai auginamas augalas, sujungiantis dekoratyvumą, naudą ir ištvermingumą. Visžaliai, blizgūs jų lapai išlieka ryškūs ištisus metus, pavasarį augalus puošia subtilūs varpelio formos žiedai, o rudenį ir žiemą – ryškiaspalvės uogos, kurios tarsi mažučiai šventiniai burbulai suteikia sodui ar terasai jaukumo.

Būtent dėl šios savybės bruknuolės tapo vienu mėgstamiausių žiemos sezono augalų – jos atrodo puikiai tiek vazonuose prie durų, tiek šalia durpių mulčio, tiek kaip natūralus kalėdinio dekoro akcentas. Daug kas jas sodina kartu su viržiais ar nykštukiniais spygliuočiais, nes ryškios uogos ir tamsūs lapai atrodo lyg iš žiemos atviruko.

Be estetikos, bruknuolės taip pat yra praktiškas pasirinkimas – jos nereiklios, puikiai žiemoja, pritraukia naudingus vabzdžius, gali augti net šešėlyje ir tinka tiek sodo lysvėms, tiek balkonams. Jei ieškote augalo, kuris būtų gražus visus metus, o ypač suspindėtų šventiniu laikotarpiu, bruknuolės – tikras radinys. Jų uogos ne tik papuoš jūsų aplinką, bet ir praturtins virtuvę natūraliais vitaminais bei aromatais.

Pasodinkite bruknuoles – ir žiemos sezonu turėsite gyvą, natūralų kalėdinį akcentą, kuris džiugins akį net per šalčius.

Šaltiniai: