Karklavijas – vienas iš labiausiai intriguojančių Lietuvos augalų, priklausantis tai pačiai bulvinių (Solanaceae) šeimai kaip bulvės ir pomidorai. Šis augalas žinomas daugybe liaudiškų pavadinimų: barbrakarklis, berbenyčiai, karklavytės, virbinyčios, žalčio lunka. Nors augalas turi ilgą naudojimo istoriją liaudies medicinoje, svarbu žinoti, jog tiek visas augalas, tiek karklavijo uogos yra nuodingos ir reikalauja ypatingo atsargumo. Straipsnyje papasakosime, kaip jį atpažinti ir išvengti apsinuodijimo?
Karklavijo išvaizda ir paplitimas
Karklavijas (Solanum dulcamara L.) yra daugiametis, 30–150 cm aukščio augalas su sumedėjusiu, šliaužiančiu, gumbuotu šakniastiebiu. Jo stiebas yra šakotas, laipiojantis, išsilankstęs ir briaunotas. Iš pradžių stiebas būna žolinis, vėliau sumedėja. Augalo lapai pražanginiai, pailgai kiaušiniški, su širdišku arba apvaliu pamatu, dažnai su dviem papildomomis skiautėmis arba visiškai atskirtais lapeliais.
Žiedai susitelkę į nusvirusius ciminius žiedynus ant ilgų žiedkočių. Jie turi penkiadantę taurelę ir penkis violetinius, retkarčiais baltus vainiklapius su dviem žaliomis dėmėmis pamate. Žiedai turi penkis kuokelius su trumpais koteliais ir didelėmis geltonomis dulkinėmis. Karklavijas žydi nuo birželio iki rugsėjo.
Lietuvoje karklavijas gana dažnas ir paplitęs visoje šalies teritorijoje. Jis aptinkamas pelkėse, miškapelkėse, vandens telkinių pakrantėse, drėgnuose krūmynuose, alksnynuose.
Kaip atrodo karklavijo uogos?
Karklavijo vaisiai yra ryškiai raudonos, smulkios, kiaušiniškos uogos. Jos subręsta vasaros pabaigoje – rudens pradžioje. Nors karklavijo uogos atrodo viliojančiai, svarbu žinoti, kad jos yra nuodingos ir jų negalima vartoti.
Visose augalo dalyse randama 0,3-0,7 % alkaloidų, todėl geriau neliesti ir pačio augalo. Tuo labiau nuo karklavijo uogų reikia saugoti vaikus ir augintinius. Lentelėje žemiau pateikiamos karklavijo uogų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos bei paaiškinamas jų poveikis:
| Veiklioji medžiaga | Kiekis | Poveikis |
| Alkaloidai | 0,3–0,7 % | Nuodingi, sukelia vėmimą, viduriavimą ir kitas nepageidaujamas reakcijas. |
| Solaninas | – | Toksinas, kuris gali būti pavojingas sveikatai didesniais kiekiais. |
| Solanidinas | – | Toksinas, atsakingas už augalo nuodingumą. |
| Gliukoalkaloidas dulkamarinas | 0,15 % | Prisideda prie vaistinių savybių, tačiau taip pat gali būti nuodingas. |
| Fruktozė | apie 30 % | Pagrindinis cukrus, esantis uogose, turi energiją suteikiančių savybių. |
| Acto rūgštis | – | Turi antiuždegiminių savybių, tačiau gali sukelti dirginimą dideliais kiekiais. |
| Chininų rūgštis | – | Priklauso vaistinėms savybėms, tačiau turi kartų skonį. |
| Likopenas | – | Dažanti medžiaga, kuri turi antioksidacinių savybių. |
Šios medžiagos prisideda prie karklavijo gydomojo poveikio, tačiau dėl nuodingų savybių naudoti gydomaisiais tikslais griežtai nerekomenduojama.
Karklavijo uogos liaudies medicinoje
Tradiciškai karklavijas buvo naudojamas medicinoje, tačiau dėl jo toksiškumo šiandien jo naudojimas yra ribotas. Augalas naudojamas tik homeopatijoje, griežtai kontroliuojant dozes.
Liaudies medicinoje karklavijo preparatai buvo naudojami įvairių odos ligų gydymui, tokių kaip išbėrimai, niežėjimas, dedervinės ir uždegimai. Taip pat buvo taikomi nuo peršalimo ligų, tokių kaip gripas ir kosulys, bei nuo reumato. Be to, stiebų nuoviras buvo žinomas kaip priemonė nuo astmos, bronchito ir sifilio, taip pat naudojamas esant sutinusiems kaklo limfmazgiams. Uogų nuoviras buvo vartojamas kaip priemonė nuo širdies ligų ir kirmėlių.
Nepaisant šių naudingų savybių, svarbu atkreipti dėmesį į karklavijo pavojus. Augalas turi alkaloidų, kurie gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Didesnės karklavijo nuoviro dozės gali sukelti vėmimą, viduriavimą ir kitus nepageidaujamus reiškinius. Todėl jo vartojimas yra griežtai ribojamas ir draudžiamas sergant sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, nėštumo metu ir vaikams.
Nors karklavijas ilgą laiką buvo naudojamas liaudies medicinoje, šiandien jis laikomas pavojingu augalu, todėl būtina labai atsargiai su juo elgtis.
Apsinuodijimas karklavijo uogomis
Apsinuodijimas karklavijo uogomis gali pasireikšti įvairiais simptomais, nes augalas turi nuodingų medžiagų, kurios veikia organizmą. Karklavijo uogos yra ypač pavojingos, nes jos gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, net ir vartojant nedideles dozes. Apsinuodijimo simptomai:
- Virškinimo sutrikimai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai ir spazmai.
- Kvėpavimo sistemos problemos: kvėpavimo sunkumai (esant sunkesnei intoksikacijai).
- Neurologiniai simptomai: galvos svaigimas, skausmas, silpnumas, regėjimo sutrikimai.
- Kardiologiniai simptomai: širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis.
- Odos ir gleivinių dirginimas: sudirgusios gleivinės (ypač burnoje ir gerklėje), odos paraudimas ir niežėjimas (pasitaiko rečiau).
Apsinuodijus karklavijo uogomis, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją arba skambinti pagalbos numeriu (112). Šiuo atveju greita pagalba yra būtina. Gydytojams svarbu žinoti, kokią augalo dalį (ypač uogas) nukentėjusysis vartojo. Jei įmanoma, pasiimkite augalo pavyzdį.
Karklavijas yra sudėtingas ir įdomus augalas su ilga naudojimo istorija liaudies medicinoje. Tačiau dėl jo toksiškumo šiandien jo naudojimas turėtų būti labai atsargus ir tik specialistų priežiūroje. Augalo paplitimas Lietuvoje ir jo ryškios uogos kelia papildomą riziką, ypač vaikams, todėl svarbu mokėti jį atpažinti ir žinoti apie galimus pavojus. Nors augalas turi tam tikrų gydomųjų savybių, jo naudojimas šiuolaikinėje medicinoje yra nerekomenduojamas dėl saugesnių alternatyvų egzistavimo.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/karklavijas/
- https://www.wildfooduk.com/wild-plants/woody-nightshade/
- https://www.webmd.com/vitamins/ai/ingredientmono-588/bittersweet-nightshade
- https://www.wildlifetrusts.org/wildlife-explorer/wildflowers/bittersweet
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.