Artėjant Kalėdoms daugelis namų papuošiama tradiciniais augalais – eglutės šakomis, kankorėžiais ir, žinoma, bugieniu su jo ryškiai raudonomis uogomis. Tačiau šis žavus augalas, tapęs švenčių simboliu, reikalauja ypatingo atsargumo. Nors bugienis gražiai atrodo puošyboje, svarbu žinoti, kad bugienio uogos gali kelti pavojų sveikatai.
Kas yra bugienio uogos ir kaip jas atpažinti?
Bugienis (Ilex) – tai įvairiaspalvių augalų gentis, priklausanti bugieninių (Aquifoliaceae) šeimai. Pasaulyje egzistuoja daugiau nei 400 bugienio rūšių, paplitusių visame pasaulyje nuo šiltų tropikų iki vėsesnių klimato juostų. Lietuvoje sodybose ir parkuose dažniausiai auginamas dygialapis bugienis (Ilex aquifolium) – visžalis krūmas ar nedidelis medis, galintis užaugti iki 10–15 metrų aukščio.
Bugienio uogos išsiskiria savo ryškiu grožiu – jos subręsta rudens pabaigoje ir išlieka ant šakų visą žiemą, ypač dekoratyviai atrodydamos sniego fone. Uogos nedidelės, apvalios, 6–10 milimetrų skersmens, prinokusios įgauna sodrią raudoną, retkarčiais oranžinę ar geltoną spalvą, priklausomai nuo veislės. Jos auga pavienėmis ar nedidelėmis grupelėmis tarp būdingų bugienio lapų.
Augalo lapai yra tamsiai žali, odiški, blizgantys, su aštriais dantytais kraštais – tai vienas iš lengviausių būdų atpažinti bugienį. Lapai išlieka žali ištisus metus, suteikdami augalui dekoratyvumo net šaltuoju metų laiku. Būtent dėl šio derinio – tamsiai žali lapai su ryškiai raudonomis uogomis – bugienis tapo neatsiejamu Kalėdų simboliu.
Nors bugienis yra vertinamas dėl savo estetinio grožio ir tradicinės reikšmės, būtina žinoti, kad bugienio uogos yra nuodingos žmonėms, ypač vaikams, bei daugumui naminių gyvūnų. Todėl bugienio dekoracijos reikalauja ypatingo atsargumo švenčių metu.
Bugienio uogos: sudėtis ir poveikis
Bugienio pavojingumas slypi jo biocheminėje sudėtyje. Bugienio uogose randama saponinų – junginių, kurie stipriai dirgina virškinimo sistemos gleivines ir gali sukelti rimtą apsinuodijimą. Be to, jose yra kafeinės rūgšties darinių, ileksinų A ir B – medžiagų, turinčių toksinį poveikį, metylenų eterių junginių, galinčių veikti nervų sistemą, bei teobromino – šokolade randamos medžiagos, kuri žmonėms saugi nedideliais kiekiais, bet gyvūnams gali būti mirtina.
Lentelėje pateikiamos pagrindinės veikliosios medžiagos ir jų poveikis:
| Veiklioji medžiaga | Kiekis | Poveikis |
| Saponinai | 0,1–0,3 % | Dirgina gleivines, sukelia viduriavimą, vėmimą |
| Ileksinai | nedaug | Toksinis poveikis virškinimo sistemai |
| Teobrominai | žemas | Pavojingas gyvūnams (šunims, katėms) |
| Kafeinės rūgšties dariniai | nedaug | Nervų sistemos dirgiklis |
Svarbu pažymėti, kad nuodingumas priklauso nuo suvartoto kiekio. Viena ar dvi atsitiktinai suvalgytos uogos paprastai sukelia tik lengvą virškinimo sistemos diskomfortą, tačiau didesnis kiekis (10–20 uogų) gali sukelti rimtą apsinuodijimą, ypač mažiems vaikams.
Įdomus faktas: paukščiai, ypač strazdai ir kitos pas mus žiemojančios rūšys, bugienio uogomis minta be jokių pasekmių. Jų virškinimo sistema perdirba toksinus, todėl uogos jiems yra puikus žiemos maisto šaltinis. Bugienis ir paukščiai yra simbiozė – paukščiai platina augalo sėklas, o bugienis jiems teikia maistą šaltuoju metų laiku.
Bugienis Kalėdų tradicijose ir simbolikoje
Bugienis turi gilią reikšmę Kalėdų tradicijose, siekiančiose dar pagoniškus laikus. Senovės Romos gyventojai bugienį naudojo Saturnalijos šventės metu – žiemos saulėgrįžos šventėje gruodžio mėnesį. Bugienis buvo laikomas šventu augalu, simbolizuojančiu amžinąjį gyvenimą, apsaugą ir viltį, nes išlikdavo žalias net žiemos šaltyje.
Krikščionybėje bugienis tapo Kalėdų simboliu, siejamu su Kristaus gimimu. Raudonos uogos simbolizuoja Kristaus kraują, o aštrūs lapai – erškėčių vainiką. Tradiciškai bugienis kabinamas virš durų ar naudojamas vainikams, tikint, kad jis apsaugo namus nuo blogų dvasių ir atneša gerą sėkmę.
Lietuvoje, nors bugienis nėra vietinis augalas, jis tapo populiarus Kalėdų dekoracijose pastaraisiais dešimtmečiais, perėmus Vakarų Europos tradicijas. Bugienio šakelės su uogomis naudojamos vainikams ant durų, stalų puošybai, advento vainikų kompozicijoms ir eglučių dekoravimui.
Kalbant apie saugumą švenčių laikotarpiu, svarbu:
- Laikyti bugienio dekoracijas aukštai, vaikams ir naminiams gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.
- Informuoti vaikus, kad bugienio uogos nėra skirtos valgyti, o yra nuodingos.
- Pagalvoti apie dirbtines bugienio šakeles kaip saugesnę alternatyvą šeimoms su mažais vaikais ir augintiniais.
- Po švenčių kruopščiai sutvarkyti visas dekoracijas ir pašalinti nukritusias uogas.
Apsinuodijimas bugienio uogomis
Apsinuodijimas bugienio uogomis paprastai pasireiškia per 1–4 valandas po suvartojimo. Simptomai priklauso nuo suvartoto kiekio ir individo, ypač amžiaus bei svorio. Maži vaikai yra jautresni toksinams nei suaugusieji.
Pagrindiniai apsinuodijimo simptomai:
- Virškinimo sistemos sutrikimai: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas. Tai dažniausiai pasireiškiantys simptomai net ir suvalgius nedidelį kiekį uogų.
- Neurologiniai požymiai: mieguistumas, galvos svaigimas, silpnumas, dirglumas. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti traukuliai.
- Dehidratacija: dėl stipraus viduriavimo ir vėmimo gali greitai išsivystyti dehidratacija, ypač pavojinga mažiems vaikams.
- Širdies ritmo sutrikimai: labai retais atvejais, suvartojus daug uogų, gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimai ar kristi kraujospūdis.
Dauguma apsinuodijimų bugienio uogomis būna lengvi ir praeina per 24 valandas be rimtų pasekmių. Tačiau bet kuriuo atveju, įtarus apsinuodijimą, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.
Pirmoji pagalba apsinuodijus:
- Skambinkite 112 arba greitosios pagalbos numeriu.
- Jei įmanoma, išsiaiškinkite, kiek uogų buvo suvalgyta.
- Negalima kelti vėmimo namie be gydytojo nurodymo.
- Siūlykite nukentėjusiam gerti daug vandens, jei jis sąmoningas.
- Stebėkite nukentėjusiojo būklę iki atvykstant medikams.
Naminiai gyvūnai, ypač šunys ir katės, taip pat gali apsinuodyti bugienio uogomis. Jei pastebėjote, kad jūsų augintinis suėdė bugienio, nedelsiant kreipkitės į veterinarą, nes gyvūnams simptomai gali būti sunkesni nei žmonėms.
Bugienis – gražus, bet pavojingas Kalėdų svečias
Bugienis puikiai iliustruoja, kad gamtos grožis ne visada reiškia saugumą. Nors šis augalas yra neatsiejama Kalėdų tradicijų dalis, simbolizuojantis amžinąjį gyvenimą, viltį ir šventinę nuotaiką, būtina žinoti apie jo keliamą pavojų ir imtis tinkamų atsargumo priemonių.
Švenčių metu, kai namai pilni svečių, vaikų ir dažnai – naminių gyvūnų, ypač svarbu atsakingai rinktis dekoracijas. Jei jūsų šeimoje yra mažų vaikų ar smalsių augintinių, apsvarstykit dirbtines bugienio šakeles arba kitų saugių augalų panaudojimą dekoracijose.
Atminkite – informacija ir atsargumas yra geriausia apsauga. Mėgaukitės Kalėdų grožiu, bet būkite budrūs, kad šventės būtų saugios visiems jūsų namiškiams!
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/bugienis/
- https://www.rhs.org.uk/plants/9087/ilex-aquifolium/details
- https://plants.ces.ncsu.edu/plants/ilex-aquifolium/
- https://landscapeplants.oregonstate.edu/plants/ilex-aquifolium
- https://ign.ku.dk/arboretum-hoersholm/plant_descriptions/december_ilex_aquifolium/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.