Juodieji serbentai ar raudonieji serbentai: kurie pranašesni

Turinys

Serbentai – vieni vertingiausių sodo augalų, kurių uogos pasižymi ne tik išskirtiniu skoniu, bet ir stulbinančia nauda sveikatai. Nors dažniausiai kalbame apie juoduosius ir raudonuosius serbentus, šie augalai stebina savo įvairove ir pritaikymo galimybėmis. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime skirtingų spalvų serbentų savybes, palyginsime jų maistinę vertę, naudą sveikatai bei panaudojimo būdus. Sužinokite, kodėl serbentai turėtų tapti neatsiejama jūsų mitybos dalimi ir kurios spalvos uogos geriausiai atitiks jūsų poreikius.

Serbentų išvaizda, kilmė ir istorija

Serbentai (Ribes) – tai daugiamečiai krūmai, priklausantys agrastinių (Grossulariaceae) šeimos genčiai. Šie augalai pasižymi nedidelėmis, apvaliomis uogomis, augančiomis kekėmis, kurių spalva priklauso nuo rūšies – nuo sodriai juodos iki ryškiai raudonos ar šviesiai geltonos. Uogos yra blizgančios, sultingos, o jų skersmuo dažniausiai siekia 0,5–1 cm.

Serbentų kilmė siekia senovės laikus – jie kilę iš Europos ir Azijos šiaurinių regionų. Archeologiniai radiniai rodo, kad laukiniai serbentai buvo renkami ir vartojami jau akmens amžiuje. Tačiau kultūrinių serbentų auginimo pradžia siejama su viduramžiais, kai vienuolynų soduose jie buvo auginami ne tik dėl skanių uogų, bet ir dėl gydomųjų savybių.

Europoje, ypač Prancūzijoje, Vokietijoje ir Britanijoje, serbentai tapo populiarūs XVI–XVII amžiuose. Juodieji serbentai ypač vertinti Britanijoje, kur iš jų buvo gaminamas tradicinis gėrimas „Ribena“, ypač populiarus Antrojo pasaulinio karo metu dėl didelio vitamino C kiekio. Raudonieji serbentai, savo ruožtu, buvo labiau vertinami kontinentinėje Europoje, kur jie buvo naudojami uogienėms, kisieliams ir kitiems desertams gaminti.

Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse serbentai taip pat turi gilias tradicijas – juos mėgo auginti mūsų seneliai ir proseneliai, o iš uogų gamindavo įvairius užpilus, sirupus ir uogienes, kurie ne tik tiko desertams, bet ir buvo naudojami kaip natūrali priemonė nuo peršalimo bei kitų negalavimų. Šiandien serbentai yra paplitę visame pasaulyje, kur klimatas leidžia jiems augti, ir vertinami dėl savo išskirtinio skonio bei naudingų savybių.

Serbentai: ypatybės ir auginimas

Serbentai yra atsparūs augalai, gebantys prisitaikyti prie įvairių klimato sąlygų, tačiau geriausiai jie auga vėsesniame klimate su pakankamu drėgmės kiekiu. Šie krūmai gali užaugti iki 1–2 metrų aukščio, pasižymi stipriomis šaknimis ir tankiais lapais. Serbentų krūmų gyvavimo trukmė gali siekti 15–20 metų, nors didžiausias derlius gaunamas 3–8 augimo metais.

Skirtingų rūšių serbentai turi savo ypatybių – juodieji serbentai (Ribes nigrum) pasižymi intensyviu aromatu ir ryškiu skoniu, raudonieji serbentai (Ribes rubrum) yra saldžiarūgščiai ir mažiau aromatingi, o geltonieji serbentai (taip pat Ribes rubrum, tik su recesyviniu geltonos spalvos genu) yra švelnesni ir saldesni.

Serbentų krūmai pradeda derėti jau antraisiais–trečiaisiais metais po pasodinimo. Jų žydėjimas prasideda anksti pavasarį, o uogos sunoksta vasaros viduryje – liepos mėnesį. Juodieji serbentai paprastai subręsta anksčiau nei raudonieji ar geltonieji. Tinkamai prižiūrimi serbentų krūmai gali duoti gausų derlių – vienas suaugęs krūmas gali užauginti 4–8 kg uogų per sezoną.

Kaip atrodo serbentai ir koks jų skonis?

Serbentų uogos auga kekėmis, kuriose gali būti nuo 5 iki 20 atskirų uogų. Visų rūšių serbentai yra apvalūs, blizgantys, nors jų dydis, spalva ir skonis skiriasi priklausomai nuo veislės.

Juodieji serbentai pasižymi sodriai juoda, beveik juodai violetine spalva ir blizgančia odele. Jų dydis svyruoja nuo 0,7 iki 1,2 cm skersmens. Šių uogų skonis yra intensyvus, specifinis – derinantis saldumą su ryškia rūgštele ir stipriu, būdingu aromatu, kurį suteikia juose esantys eteriniai aliejai. Dėl šio specifinio aromato ne visi mėgsta juoduosius serbentus šviežius, tačiau perdirbti į uogienes, sirupus ar sulčių koncentratus jie tampa mėgstami dėl savo intensyvaus skonio.

Raudonieji serbentai yra ryškiai raudonos, kartais net šiek tiek permatomos spalvos. Jų dydis šiek tiek mažesnis nei juodųjų – apie 0,6–0,9 cm skersmens. Skonis yra ryškiai rūgštus su švelniu saldumo atspalviu, mažiau intensyvus nei juodųjų serbentų, bet gaivesnis ir universalesnis. Raudonieji serbentai turi mažiau eterinių aliejų, todėl jų aromatas nėra toks stiprus – dėl to jie dažnai mėgstami valgyti švieži, dedami į salotas ar desertus.

Geltonieji serbentai išvaizda primena raudonuosius, tik jų spalva yra šviesiai geltona ar gintarinė. Jų skonis yra švelniausias iš visų trijų rūšių – mažiau rūgštus nei raudonųjų, su aiškesniu saldumo atspalviu. Dėl šio švelnaus skonio geltonieji serbentai ypač tinka šviežiems desertams ir vaikų mitybai.

Visos serbentų rūšys sunoksta vasaros viduryje, nors nokimo laikas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo klimato sąlygų ir veislės. Juodieji serbentai paprastai sunoksta pirmieji, po jų – raudonieji ir geltonieji. Uogos laikomos sunokusiomis, kai įgauna būdingą spalvą, tampa minkštos ir lengvai nusiima nuo kekės.

Kaip atrodo serbentai ir koks jų skonis? — Geltonieji serbentai

Serbentų maistinė vertė

Serbentai pasižymi išskirtine maistine verte, būdamos vienos turtingiausių vitaminais ir mineralais uogų. Jų sudėtyje gausu vitaminų, antioksidantų, mineralų ir kitų vertingų junginių, todėl šios uogos yra tikras sveikatos lobynas.

Juodieji serbentai išsiskiria nepaprastai dideliu vitamino C kiekiu – 100 g šių uogų gali būti net 180–250 mg šio vitamino, o tai yra net 3–4 kartus daugiau nei rekomenduojama paros norma. Tai vienas didžiausių vitamino C kiekių tarp visų vaisių ir uogų, gerokai viršijantis netgi citrusinių vaisių rodiklius. Be to, juoduosiuose serbentuose gausu antocianinų, flavonoidų, vitamino K, B grupės vitaminų, geležies, kalio, mangano ir kitų mineralų.

Raudonieji serbentai taip pat turi nemažai vitamino C, nors ir mažiau nei juodieji – apie 40–60 mg 100 g uogų. Juose taip pat yra pektinų, organinių rūgščių, vitaminų E ir K, kalio, kalcio, mangano ir kitų vertingų medžiagų. Raudonieji serbentai pasižymi mažesniu kalorijų kiekiu nei juodieji, todėl jie puikiai tinka svorio kontrolei.

Geltonieji serbentai maistine verte panašūs į raudonuosius, nors kai kurie tyrimai rodo, kad juose gali būti daugiau antioksidantų nei raudonuosiuose. Juose taip pat yra vitamino C (apie 35–50 mg 100 g), kalio, fosforo, kalcio ir įvairių flavonoidų.

Maistinė medžiaga	Juodieji serbentai (100 g)	Raudonieji serbentai (100 g)	Geltonieji serbentai (100 g)
Kalorijos	63 kcal	56 kcal	54 kcal
Angliavandeniai	15 g	13.8 g	13.5 g
Baltymai	1.4 g	1.1 g	1.1 g
Riebalai	0.4 g	0.2 g	0.2 g
Skaidulos	6.8 g	4.3 g	4.1 g
Vitaminas C	200 mg (333% RMV)	50 mg (83% RMV)	40 mg (67% RMV)
Vitaminas K	20 µg (17% RMV)	10 µg (8% RMV)	8 µg (7% RMV)
Geležis	1.5 mg	1.0 mg	0.9 mg
Kalis	330 mg	275 mg	268 mg

(RMV — referencinė maistinė vertė)

Rekomenduojamas serbentų kiekis per dieną suaugusiems yra apie 100–150 g (maždaug 1 stiklinė), o vaikams – 50–100 g per dieną (pusė stiklinės). Sergantiems cukriniu diabetu rekomenduojama valgyti šviežius serbentus mažesniais kiekiais dėl juose esančių natūralių cukrų, nors jų glikeminis indeksas yra žemas.

Serbentų nauda sveikatai

Serbentai – tai ne tik gardžios, bet ir nepaprastai naudingos sveikatai uogos, turtingos vitaminais, mineralais ir antioksidantais. Jų reguliarus vartojimas gali teigiamai paveikti įvairias organizmo sistemas ir padėti palaikyti bendrą sveikatos būklę. Štai pagrindinė serbentų nauda:

Stiprina imunitetą. Serbentai, ypač juodieji, yra vieni turtingiausių vitamino C šaltinių gamtoje. Šis vitaminas yra būtinas normaliam imuniteto funkcionavimui, padeda organizmui kovoti su infekcijomis ir sutrumpina ligos trukmę. Viena stiklinė juodųjų serbentų gali suteikti net kelis kartus daugiau vitamino C nei rekomenduojama paros norma.
Gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą. Serbentuose esantys antocianinai ir kiti flavonoidai padeda stiprinti kraujagyslių sieneles, mažina „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį ir gerina kraujo cirkuliaciją. Juose esantis kalis padeda reguliuoti kraujospūdį, o tai mažina širdies ligų riziką.
Kovoja su uždegimu. Serbentų sudėtyje esantys antioksidantai, ypač antocianinai ir vitaminas C, padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir mažinti uždegimines reakcijas organizme. Tai naudinga žmonėms, sergantiems lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip artritas.
Gerina virškinimą. Serbentai turi daug skaidulų, kurios padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą ir užkirsti kelią vidurių užkietėjimui. Be to, juose esančios organinės rūgštys stimuliuoja virškinimo fermentų gamybą, o tai pagerina maisto įsisavinimą.
Stiprina regėjimą. Serbentai, ypač juodieji, turi daug antocianinų ir vitaminų A bei C, kurie naudingi akių sveikatai. Jie gali padėti apsaugoti akis nuo oksidacinės žalos, gerinti matymą tamsoje ir mažinti su amžiumi susijusių akių ligų riziką.
Gerina odos būklę. Serbentuose esantis vitaminas C yra būtinas kolageno gamybai, o tai padeda išlaikyti odos elastingumą ir jaunatvišką išvaizdą. Antioksidantai apsaugo odą nuo UV spindulių ir aplinkos teršalų žalos, todėl reguliarus serbentų vartojimas gali prisidėti prie sveikos ir spindinčios odos.
Stiprina kaulų sveikatą. Serbentuose esantys kalcis, fosforas ir vitaminas K yra svarbūs kaulų stiprumui ir tankiui. Šių medžiagų pakankamas kiekis padeda užkirsti kelią osteoporozei ir kitiems su kaulų silpnėjimu susijusiems sutrikimams.

Juodieji serbentai: ypatingos savybės ir nauda

Juodieji serbentai išsiskiria itin dideliu vitamino C kiekiu – 100 g uogų turi apie 200 mg šio vitamino, kas kelis kartus viršija rekomenduojamą paros normą. Juose gausu antocianinų – stiprių antioksidantų, suteikiančių uogoms tamsią spalvą ir užtikrinančių vieną didžiausių antioksidantinių aktyvumų tarp visų uogų. Šie serbentai pasižymi išskirtinėmis priešuždegiminėmis savybėmis, galinčiomis padėti sergant artritu ar astma. Juodiesiems serbentams būdingas gebėjimas gerinti kraujagyslių elastingumą ir stiprinti kapiliarų sieneles. Juose esantys flavonoidai gali pagerinti regėjimą, ypač tamsoje. Dėl imunomoduliuojančių savybių jie gali būti naudingi alergiškiems žmonėms.

Raudonieji serbentai: unikalios savybės ir privalumai

Raudonieji serbentai pasižymi gaiviu, saldžiarūgščiu skoniu ir dideliu kalio kiekiu (apie 275 mg/100 g), padedančiu reguliuoti vandens balansą organizme. Juose yra daugiau pektinų nei juoduosiuose serbentuose, kas gerina virškinimą ir padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Nors vitamino C kiekis mažesnis nei juoduosiuose (apie 50 mg/100 g), jis yra stabilesnis terminio apdorojimo metu. Raudonieji serbentai turi savitą antioksidantų profilį – juose gausu kvercetino ir kamferolio. Jie pasižymi gebėjimu gerinti kepenų funkciją ir apsaugoti jas nuo žalingų medžiagų. Šie serbentai turi žemesnį rūgštingumą, todėl geriau toleruojami žmonių su jautriu virškinimo traktu.

Geltonieji serbentai: rečiau pažįstamas brolis

Geltonieji serbentai yra genetinė raudonųjų serbentų variacija, pasižyminti švelnesniu, saldesniu skoniu dėl mažesnio organinių rūgščių kiekio. Juose yra mažiau antocianinų, bet daugiau kitų flavonoidų, ypač rutino ir kvercetino. Geltonieji serbentai išsiskiria didesniu beta–karoteno kiekiu nei kitos serbentų rūšys. Nors šviežiuose geltonuosiuose serbentuose vitamino C mažiau (apie 40 mg/100 g), jis yra stabilesnis kaitinant. Tradiciškai jie pasižymi lengvu raminančiu poveikiu – gali padėti mažinti stresą ir nerimą. Ši serbentų rūšis yra atsparesnė ligoms, ypač pumpurų erkių sukeliamoms ligoms ir miltligei.

Baltieji ir kiti reti serbentai

Be plačiai žinomų juodųjų, raudonųjų ir geltonųjų serbentų, egzistuoja ir kitos, rečiau sutinkamos šių uogų rūšys bei spalvinės variacijos:

Baltieji serbentai (Ribes rubrum var. album) – tai dar viena raudonųjų serbentų variacija, pasižyminti perregima baltai–gelsva spalva. Jie yra itin reti ir daugiausia auginami kolekciniuose soduose. Baltieji serbentai pasižymi ypač švelniu skoniu ir mažesniu rūgštingumu nei raudonieji. Juose esantis cukraus ir rūgščių balansas daro juos idealius valgyti šviežius arba naudoti elegantiškiems desertams. Maistine verte jie panašūs į raudonuosius serbentus, nors dėl pigmentų trūkumo juose gali būti mažiau tam tikrų antioksidantų.

Žalieji serbentai (Ribes nigrum ‘Green Marble’ ir kitos veislės) – tai speciali juodųjų serbentų variacija, kuri nesubrandina antocianinų ir išlaiko žalsvą spalvą net prinokusios uogos. Jų skonis artimas juodiesiems serbentams, tačiau švelnesnis ir mažiau intensyvus. Šie serbentai yra selekcijos naujovė, vis dar retai sutinkama soduose.

Rožiniai serbentai (Ribes rubrum rausvos spalvos variacijos) – tai tarpinė forma tarp raudonųjų ir baltųjų serbentų, pasižyminti švelnia rožine spalva. Jų skonis dažniausiai yra saldesnis nei raudonųjų, bet su išlaikytu lengvu rūgštingumu. Rožiniai serbentai yra populiarūs tarp kolekcininkų dėl savo neįprastos išvaizdos.

Alpiniai serbentai (Ribes alpinum) – tai laukinė serbentų rūšis, auganti Europos kalnuotuose regionuose. Jų uogos yra mažesnės, ryškiai raudonos spalvos, tačiau ne tokios sultingos ir skanios kaip kultūrinių veislių. Šie serbentai dažniau naudojami kaip dekoratyviniai augalai nei dėl vaisių.

Auksiniai serbentai (Ribes aureum) – tai atskira serbentų rūšis, kilusi iš Šiaurės Amerikos. Jų uogos gali būti juodos arba geltonos su rausvomis dėmėmis, o augalai pasižymi ypač dekoratyviais geltonais žiedais pavasarį ir ryškiai raudonomis rudens lapų spalvomis. Šios rūšies serbentai dažniau auginami kaip dekoratyviniai augalai, nors jų vaisiai yra valgomi.

Serbentų rūšių palyginimas (lentelė)

Savybė	Juodieji serbentai	Raudonieji serbentai	Geltonieji serbentai	Baltieji serbentai
Spalva	Tamsiai juoda	Ryškiai raudona	Šviesiai geltona/gintarinė	Perregima baltai-gelsva
Skonis	Intensyvus, stiprus	Gaivus, saldžiarūgštis	Švelnesnis, saldesnis	Ypač švelnus, mažesnis rūgštingumas
Vitamino C kiekis	Labai aukštas (apie 200 mg/100 g)	Vidutinis (apie 50 mg/100 g)	Žemesnis (apie 40 mg/100 g)	Panašus į raudonuosius
Antioksidantų profilis	Daug antocianinų, vienas aukščiausių antioksidantų aktyvumų	Daug kvercetino ir kamferolio	Mažiau antocianinų, bet daugiau rutino ir kvercetino	Mažiau antioksidantų dėl pigmentų trūkumo
Ypatingos savybės	Priešuždegiminės savybės, imunomoduliuojantis poveikis, gerina kraujagyslių elastingumą	Didelis kalio kiekis, daugiau pektinų, gerina kepenų funkciją	Daugiau beta-karoteno, raminantis poveikis, atsparesni ligoms	Idealūs valgyti šviežius ir elegantiškiems desertams
Terminis stabilumas	Mažesnis	Didesnis	Didžiausias	Panašus į raudonuosius
Tinkamumas maistui	Rečiau valgomi švieži, dažniau perdirbami	Tinkami valgyti švieži ir perdirbti	Puikiai tinka valgyti švieži	Idealūs valgyti švieži

Savybė	Žalieji serbentai	Rožiniai serbentai	Alpiniai serbentai	Auksiniai serbentai
Spalva	Žalsva	Švelni rožinė	Ryškiai raudona	Juoda arba geltona su rausvomis dėmėmis
Skonis	Panašus į juoduosius, bet švelnesnis	Saldesnis nei raudonųjų, lengvas rūgštingumas	Mažiau sultingas, ne toks skanus	Valgomi, bet dažniau dekoratyviniai
Vitamino C kiekis	Panašus į juoduosius, bet gali skirtis	Panašus į raudonuosius	Nenurodyta	Nenurodyta
Antioksidantų profilis	Mažiau antocianinų nei juoduosiuose	Tarpinis tarp raudonųjų ir baltųjų	Nenurodyta	Nenurodyta
Ypatingos savybės	Selekcijos naujovė	Populiarūs tarp kolekcininkų dėl išvaizdos	Dažniau naudojami kaip dekoratyviniai augalai	Dekoratyvūs geltonais žiedais ir rudens lapų spalvomis
Terminis stabilumas	Nenurodyta	Nenurodyta	Nenurodyta	Nenurodyta
Tinkamumas maistui	Rečiau naudojami maistui	Tinkami valgyti švieži	Retai naudojami maistui	Retai naudojami maistui

Serbentų panaudojimo galimybės

Serbentai pasižymi plačiomis panaudojimo galimybėmis tiek kulinarijoje, tiek liaudies medicinoje. Jų įvairovė leidžia kiekvienam rasti tinkamiausią naudojimo būdą.

Serbentai kulinarijoje

Raudonieji ir geltonieji serbentai dėl švelnesnio skonio dažnai valgomi švieži, dedami į salotas ar jogurtą. Juodieji serbentai dėl intensyvesnio skonio dažniau naudojami perdirbimui. Uogienių ir džemų gamyba yra vienas populiariausių panaudojimo būdų – juodųjų serbentų uogienė vertinama dėl intensyvaus skonio, o raudonųjų dėl gražios spalvos.

Serbentų sirupai naudojami gėrimams, kokteiliams ir desertams gardinti. Juodieji serbentai yra pagrindinė prancūziško likerio „Crème de Cassis“ sudedamoji dalis. Serbentai puikiai tinka rūgščiai–saldiems padažams, papildantiems žvėrienos ar antienos patiekalus, taip pat konditerijai ir kepiniams.

Serbentai medicinoje ir kosmetikoje

Juodųjų serbentų ekstraktai naudojami maisto papildų, skirtų imuniteto stiprinimui, gamyboje. Serbentų uogos, lapai ir pumpurai naudojami arbatų mišiniuose. Juodųjų serbentų sėklų aliejus, turtingas omega riebalų rūgštimis, naudojamas kosmetikos produktuose jautriai odai. Dėl didelio antioksidantų kiekio serbentų ekstraktai vis dažniau įtraukiami į odos priežiūros priemones.

Galimas šalutinis serbentų poveikis

Kad ir kokie būtų naudingi, tačiau kai kuriems žmonėms serbentai taip pat gali sukelti šalutinį poveiki:

Serbentai kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją.
Dėl didelio skaidulų kiekio, vartojant daug serbentų, gali pasireikšti virškinimo sutrikimai.
Juodieji serbentai dėl vitamino K kiekio gali sąveikauti su kraujo krešėjimą mažinančiais vaistais.
Dėl kraujospūdį mažinančių savybių reikėtų atsargiai vartoti turintiems žemą kraujospūdį.
Diabetu sergantys žmonės turėtų stebėti suvartojamų serbentų kiekį.

Įdomūs faktai apie serbentus

Serbentai, be savo naudingųjų savybių, turi ir įdomią istoriją bei su jais susijusių įdomių faktų:

Draudimas JAV. Juodieji serbentai ilgą laiką (nuo 1911 iki 2003 metų) buvo uždrausti auginti daugelyje JAV valstijų, nes buvo manoma, kad jie platina pušų pūslėtąją rūdį – ligą, kenkiančią miško pramonei. Tik pastaraisiais dešimtmečiais, sukūrus atsparias veisles, šis draudimas buvo panaikintas daugelyje valstijų.
Karo meto vitaminų bomba. Antrojo pasaulinio karo metu Didžiojoje Britanijoje juodųjų serbentų auginimas buvo aktyviai skatinamas vyriausybės, o beveik visas derlius buvo perdirbamas į „Ribena“ sirupą, kuris buvo dalijamas vaikams kaip vitamino C šaltinis, kai citrusiniai vaisiai tapo neprieinami dėl karo blokados.
Serbentai kosminėje stotyje. Dėl didelio vitaminų ir antioksidantų kiekio, lifolizuoti juodieji serbentai buvo įtraukti į tarptautinės kosminės stoties astronautų racioną.
Pasaulio rekordininkai. Didžiausia pasaulyje juodųjų serbentų kekė buvo užregistruota 2014 metais Jungtinėje Karalystėje – joje buvo 28 uogos, kai įprastai kekėse būna 4–12 uogų.
Serbentų vardas. Lietuviškas pavadinimas „serbentas“ kilęs iš latvių kalbos žodžio „sērpene“, kuris reiškia „karti uoga“. Tai atspindi stiprų, kartais net kartų juodųjų serbentų skonį.
Lietuvos serbentai. Lietuva yra viena didžiausių serbentų augintojų Europoje – kasmet užauginama apie 7–10 tūkst. tonų šių uogų, o didžioji dalis derliaus eksportuojama į Vakarų Europos šalis.
Juodųjų serbentų pumpurai. Juodųjų serbentų pumpurai yra vertinami parfumerijoje dėl savo unikalaus, intensyvaus kvapo. Iš jų išgaunama eterinių aliejų, naudojamų aukštos klasės parfumerijoje.
Rekordiniai vitaminai. Juodieji serbentai turi daugiau vitamino C nei bet kuris citrusinių vaisių atstovas – 100 g juodųjų serbentų yra 3–4 kartus daugiau šio vitamino nei tame pačiame kiekyje apelsinų.

Serbentai – tai nepaprastai vertingi augalai, stebinantys savo įvairove, maistine verte ir panaudojimo galimybėmis. Nesvarbu, ar renkamasi juoduosius, raudonuosius, geltonuosius ar retesnes serbentų rūšis – kiekviena jų turi ką pasiūlyti tiek gurmanams, tiek sveikatos entuziastams. Šie neįtikėtini augalai nusipelno garbingos vietos kiekviename sode ir ant kiekvieno stalo.

Šaltiniai:

Juodieji serbentai ar raudonieji serbentai: kurie pranašesni? O galbūt geriau rinktis geltonuosius ar net rožinius?