Vaikštant vasaros ar ankstyvo rudens mišku, galima užtikti gražų, išskirtinį augalą su blizgančiomis juodomis uogomis, primenančiomis mažytes vyšnias ar serbentus. Tai varpotoji juodžolė – vienas pavojingiausių Lietuvos miškų augalų, kurio visos dalys, ypač uogos, yra labai nuodingos. Viena ar dvi juodžolės uogos vaikui gali sukelti rimtą apsinuodijimą, o didesnis kiekis – net mirtį.
Kas yra varpotoji juodžolė ir kaip ją atpažinti?
Varpotoji juodžolė (Actaea spicata L.) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai, kurioje yra ir kiti nuodingi augalai, tokie kaip vėdrynai, plukės, šilagėlės. Lietuvoje tai gana retas augalas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau gali būti aptinkamas įvairiuose regionuose.
Varpotoji juodžolė mėgsta šešėlį ir drėgmę, todėl dažniausiai ją galima aptikti:
- lapuočių ir mišriuose miškuose (ąžuolynuose, liepynuose, uosynuose);
- šlapiose upių slėnių pievose ir krūmynuose;
- kalnuotose vietovėse, tarp krūmų;
- prie griovių, pakelėse miško pakraščiuose;
- parkų ir senųjų sodybų pavėsiuose.
Augalas gali pasiekti 50–80 cm aukštį, kartais net iki 1 metro. Turi tvirtą, statų, šakotą stiebą, kuris išauga iš stambaus, tamsiai rudo šakniastiebio.
Lapai yra vienas ryškiausių atpažinimo ženklų – jie labai dideli, sudėtiniai, 2–3 kartus plunksniškai skiautėti (primena šermukšnio ar serbentų krūmo lapus). Lapų paviršius tamsiai žalias, matinis, o pakraščiai dantytai išpjaustyti.
Žiedai maži, balti ar kreminiai, su smulkiais žiedlapiais, susitelkę tankiose cilindrinėse varpose stiebų viršūnėse. Kuokelių gausa sukuria pūkuotą žiedyno įspūdį. Žydi gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Vėliau susiformuoja tamsios, labai nuodingos uogos.
Juodžolės vaisiai – pavojingiausia dalis
Juodžolės uogos subręsta liepos–rugpjūčio mėnesiais. Jos juodos, blizgančios, ovalios ar kiaušiniškos, 8–10 mm ilgio, primena mažas vyšnias ar juoduosius serbentus. Uogos auga tankiomis kekėmis ant stiebo viršūnės, kiekvienoje kekėje gali būti 15–30 uogų.
Būtent šios patrauklios, sultingos uogos yra didžiausias pavojus – jos kvepia nemaloniai, tačiau atrodo gana patraukliai, tad vaikas gali jas supainioti su serbentais ar kitomis valgomomis miško uogomis.
Nors Lietuvoje aptinkama tik varpotoji juodžolė (Actaea spicata), tačiau pasaulyje yra ir daugiau juodžolių (Actaea) rūšių, pvz., Actaea racemosa (kekinė juodžolė), Actaea pachypoda (baltoji juodžolė) ar Actaea erythrocarpa (raudonoji juodžolė). Skirtingų rūšių uogos gali būti juodos, raudonos ar net baltos, tačiau visos jos yra labai nuodingos.
Kodėl juodžolės uogos tokios nuodingos?
Visos juodžolės dalys yra nuodingos, tačiau didžiausia toksinų koncentracija – būtent uogose ir šakniastiebiuose.
Pagrindiniai toksinai ir jų poveikis:
| Veiklioji medžiaga | Poveikis organizmui |
| Protoanemoninas | Stiprus odos ir gleivinių dirgintojas, sukelia dermatitus, gleivinės nekrozę |
| Saponinai | Eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) hemolizė, virškinimo sistemos pažeidimai |
| Ranunkulinas | Neurotoksinis poveikis, širdies ritmo sutrikdymas |
| Esantiniai aliejiniai junginiai | Bendras toksinis poveikis nervų sistemai |
Svarbiausias pavojus – šie toksinai veikia greitai ir intensyviai. Vos kelios juodžolės uogos gali sukelti sunkų apsinuodijimą, o 10–15 uogų gali būti mirtina dozė mažam vaikui.
Apsinuodijimas juodžolės uogomis: simptomai ir padariniai
Apsinuodijimo požymiai pasireiškia greitai – per 15–60 minučių suvalgius šių uogų. Toksinai pažeidžia keletą sistemų vienu metu.
Pirminiai simptomai (per 15–60 minučių):
- Degimo pojūtis burnoje, gomurys, gerklėje
- Stiprus seilėtekis
- Skausmingas rijimas
- Pykinimas, netrukus prasideda intensyvus vėmimas
- Aštrūs pilvo skausmai, spazmai
- Kruvinas viduriavimas
Sunkesnio apsinuodijimo požymiai:
- Galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas
- Širdies ritmo sutrikimai (bradikardija ar tachikardija)
- Kraujo spaudimo kritimas
- Šaltas prakaitas, blyškumas
- Sąmonės sutrikimas, letargiškumas arba priešingai – susijaudinimas
- Kvėpavimo sutrikimas
- Traukuliai (sunkiais atvejais)
- Inkstų pažeidimas dėl hemolizės
Vaikams – ypač pavojinga
Maži vaikai dėl mažesnio kūno svorio ir nesubrendusios detoksikacijos sistemos yra itin jautrūs juodžolės toksinams. Vos kelios suvalgytos uogos gali sukelti rimtą būklę:
- 2–3 uogos – vidutinio sunkumo apsinuodijimas
- 5–7 uogos – sunkus apsinuodijimas
- 10+ uogų gali būti mirtina
Pirmoji pagalba apsinuodijus juodžolės uogomis
Jei žinote arba įtariate, kad vaikas ar suaugęs suvalgė juodžolės uogų, būtina nedelsiant:
Skambinti 112 ir Apsinuodijimų informacijos biurui (0 5 236 2052 (veikia 24/7)). Paskambinę informuokite, kiek uogų maždaug suvalgyta ir kiek laiko praėjo. Jei galite – nufotografuokite augalą identifikavimui
Iki atvykstant pagalbai:
- nuraminkite nukentėjusįjį, paguldykite ant šono;
- jei praėjo mažiau nei 30 minučių ir žmogus sąmoningas – duokite gerti švaraus vandens;
- neverskite vemti – tai gali sukelti papildomą pažeidimą gerklės ir stemplės gleivinei;
- surinkite augalo ar uogų pavyzdį (naudokite pirštines ar audeklą!);
- stebėkite kvėpavimą, pulsą, sąmonės būklę.
Ko NEGALIMA daryti:
- duoti pieno – tai gali paspartinti toksinų įsisavinimą;
- duoti maisto;
- naudoti liaudies vaistų ar žolelių;
- duoti vaistų be gydytojo nurodymo;
- delsti kreiptis pagalbos.
Greita medicininė pagalba – gyvybiškai svarbi. Ligoninėje bus atliekamas skrandžio plovimas, skiriamas specialus gydymas, stebima širdies veikla ir inkstų funkcija.
Ar juodžolė turi naudingų savybių?
Juodžolė, nepaisant savo mirtinai pavojingo poveikio, anksčiau tam tikrose šalyse buvo naudojama tradicinėje arba homeopatinėje medicinoje. Lietuvoje ji praktiškai netaikyta dėl didelio toksinio poveikio, o užsienyje preparatai buvo skiriami tik profesionalų ir labai atsargiai. Istoriškai labai atskiestuose homeopatiniuose preparatuose juodžolė buvo naudojama reumatinių ligų gydymui, skausmo malšinimui bei moterų reprodukcinės sistemos sutrikimams.
Šiaurės Europos tradicinėje medicinoje kai kuriose vietose buvo ruošiamos šakniastiebių tinktūros skausmams mažinti arba naudojami išoriniai preparatai odos ligoms gydyti. Tačiau šie metodai buvo labai riboti ir griežtai kontroliuojami, nes net menkiausias perdozavimas gali sukelti rimtą apsinuodijimą.
Svarbu pabrėžti: šiuolaikinėje medicinoje juodžolė visiškai nenaudojama dėl savo toksiškumo ir neprognozuojamo poveikio. Jokiu būdu negalima bandyti gaminti vaistų ar preparatų iš šio augalo namuose – tai gali būti pavojinga gyvybei.
Kaip apsaugoti vaikus nuo juodžolės uogų pavojaus?
Prevencija – vienintelis patikimas būdas išvengti apsinuodijimo:
Namų aplinkoje:
- niekada nesodinkite juodžolės, jei namuose yra mažų vaikų;
- jei auga senose sodybose – nedelsiant pašalinkite (naudokite apsaugines priemones!);
- aptverkite pavojingas vietas, kol augalai bus pašalinti.
Iškylaujant gamtoje:
- mokykite vaikus NIEKADA neragauti nežinomų uogų;
- aiškinkite, kad ne visos juodos uogos yra serbentai ar saldžios;
- prižiūrėkite mažus vaikus miške;
- išmokykite vaikus atpažinti pavojingiausius augalus.
Bendrieji patarimai:
- pasikalbėkite su vaikais apie nuodingus augalus jų amžiui suprantama kalba;
- parodykite pavojingų augalų nuotraukas;
- paaiškinkite, kad gamtoje gražios uogos ne visada saugios;
- patys būkite pavyzdys – neskinkite ir neragaukite nežinomų augalų.
Juodžolės uogos: gražu, bet pavojinga
Varpotoji juodžolė – vienas labiausiai nuodingų Lietuvos augalų, kurio patrauklios juodos uogos gali suklaidinti ir tapti mirtinu pavojumi, ypač vaikams. Net kelios suvalgytos uogos ali sukelti sunkų apsinuodijimą su ilgalaikiais ir negrįžtamais padariniais.
Jei jūsų sodyboje auga juodžolė – nedelsiant ją pašalinkite, jei turite mažų vaikų. Iškylaujant gamtoje – mokykite vaikus niekada neragauti nežinomų uogų, net jei jos atrodo skaniai. Įtarus apsinuodijimą – nedelsiant kvieskite pagalbą, nes kiekviena minutė gali būti kritiškai svarbi.
Juodžolė gali būti graži ir dekoratyvi, tačiau saugumas visada turi būti prioritetas!
Šaltiniai:
- https://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/
- https://www.rhs.org.uk/plants/33913/actaea-spicata/details
- https://www.worldfloraonline.org/taxon/wfo-0000519125
- https://pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Actaea+spicata
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.