Skip to content

Pūkuota vyšnia – veltininė kryklė – unikali ne tik vyšnių, tačiau ir kitų uogų pasaulyje. Kam jai pūkeliai?

Pūkuota vyšnia – veltininė kryklė – unikali ne tik vyšnių, tačiau ir kitų uogų pasaulyje. Kam jai tie pūkeliai?

Pūkuota vyšnia, botaniškai vadinama veltininė kryklė, yra unikalus gamtos kūrinys, kuris savo išvaizda ir savybėmis išsiskiria iš kitų vyšnių rūšių. Šis nepaprastas augalas ne tik žavi savo egzotiška išvaizda, bet ir pasižymi išskirtinėmis maistinėmis bei gydomosiomis savybėmis. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kodėl pūkuota vyšnia verta dėmesio ir kaip ji gali praturtinti mūsų mitybą bei sveikatą.

Veltininė kryklė: išvaizda, kilmė, paplitimas

Pūkuota vyšnia (Prunus tomentosa) priklauso erškėtinių šeimai ir išsiskiria savo charakteringu pūkuotu paviršiumi, dėl kurio ir gavo savo vardą. Šie nedideli, apvalūs vaisiai paprastai būna ryškiai raudoni ar tamsiai bordo spalvos, o jų paviršių dengia švelnus, veltinio pavidalo pūkas, kuris suteikia jiems unikalų matinį blizgesį.

Kryklės medžiai ar krūmai yra kompaktiški, dažniausiai neviršija 2–3 metrų aukščio. Pavasarį jie žydi gausiais baltais ar šviesia rožiniais žiedais, kurie vėliau virsta pūkuotais vaisiais. Lapai taip pat turi lengvą pūkuotumą, ypač jų apačioje.

Pūkuota vyšnia kilusi iš Centrinės Azijos, ypač Kinijos ir Mongolijos regionų. Iš ten ji paplito po Sibirą, Kazachstaną ir kitas Azijos šalis. Lietuvoje kryklė nėra plačiai paplitusi, tačiau kai kurie sodo entuziastai augina dėl jos atsparumo šalčiui ir dekoratyvumo.

Veltininė kryklė yra ypač atspari šalčiui – ji gali ištverti net iki -40 °C temperatūrą, todėl puikiai tinka auginimui šiaurės klimato sąlygomis. Šis augalas mėgsta saulėtas ar pusiau šešėliuotas augimvietes ir nėra itin reiklus dirvožemiui.

Veltininė kryklė: išvaizda, kilmė, paplitimas

Kryklės maistinė vertė

Pūkuota vyšnia pasižymi išskirtine maistine verte, kuri kai kuriais aspektais net pranoksta paprastąsias vyšnias. Jos yra ypač gausios vitaminų C ir E, bei stiprių antioksidantų.

MedžiagaKiekis (100 g)Rekomenduojama paros norma (RPN) %Nauda sveikatai
Energinė vertė45 kcal2,3Mažas kaloringumas, idealus sveikai mitybai
Baltymai1,2 g2,4Padeda palaikyti raumenų masę
Riebalai0,2 g0,3Labai mažas riebalų kiekis
Angliavandeniai10,5 g3,5Natūralūs cukrūs suteikia energijos
Ląsteliena2,8 g11Puikiai stimuliuoja virškinimą
Vitaminas C15 mg17Galingas antioksidantas ir imuniteto stiprintojas
Vitaminas E0,8 mg5Apsaugo ląsteles nuo pažeidimų
Beta karotenas180 µg8Gerina regėjimą ir odos sveikatą
Kalis195 mg6Reguliuoja širdies ritmą ir kraujospūdį
Magnis14 mg4Palaiko nervų sistemą
Geležis0,6 mg3Kovoja su anemija
Antocianinai85 mgStiprūs antioksidantai su priešuždegiminiu poveikiu

Pūkuota vyšnia ypač išsiskiria dideliu antocianinų kiekiu – natūralių pigmentų, kurie suteikia vaisiams raudoną spalvą ir pasižymi galingomis antioksidacinėmis savybėmis.

Pūkuota vyšnia liaudies medicinoje ir tradiciniuose gydymo metoduose

Centrinės Azijos liaudies medicinoje pūkuota vyšnia nuo seno vertinama kaip universalus vaistas. Mongolijos ir Kinijos tradicinėje medicinoje kryklės buvo naudojamos kaip priemonė stiprinti „gyvenimo energiją“ ir atkurti jėgas po sunkių ligų.

Tibeto medicinoje pūkuotos vyšnios laikomos „šaltu“ vaisiu, padedančiu subalansuoti kūno šilumą ir energiją. Jos buvo naudojamos gydyti kepenų ir inkstų ligas, taip pat kaip priemonė valyti kraują.

Sibiro gyventojų tradicijose kryklės buvo svarbiu žiemos vitamininės pagalbos šaltiniu. Jos buvo džiovinamos, verdamos arbatoms ir naudojamos kaip priemonė kovoti su skorbutu bei kitomis vitaminų trūkumo ligomis.

Rusijos liaudies medicinoje pūkuotos vyšnios buvo naudojamos kaip priemonė gydyti virškinimo sutrikimus, stiprinti širdį ir gerinti bendrą organizmo būklę. Iš jų buvo gaminamos tinktūros, sirupai ir arbatos.

Pūkuota vyšnia liaudies medicinoje ir tradiciniuose gydymo metoduose

Kryklė veltininė: naudingosios ir gydomosios savybės

Pūkuota vyšnia išsiskiria ne tik savo išvaizda, atsparumu šalčiui bei turtinga istorija liaudies medicinoje, tačiau ir pasižymi plačiu spektru naudingųjų savybių, kurios daro ją itin vertingu maisto produktu.

Kryklės nauda sveikatai:

  1. Stiprus antioksidacinis poveikis. Dėl didelio antocianinų, vitamino C ir E kiekio, pūkuota vyšnia yra vienas galingiausių natūralių antioksidantų šaltinių. Tai padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos ir sulėtinti senėjimo procesus.
  2. Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas. Kryklės flavonoidai ir kalis padeda reguliuoti kraujospūdį, stiprinti širdies raumenį ir gerinti kraujotaką. Reguliarus vartojimas gali padėti sumažinti širdies ligų riziką.
  3. Uždegimų mažinimas. Pūkuotos vyšnios turi stiprias priešuždegimines savybes, kurios gali padėti mažinti lėtinius uždegimus organizme. Tai ypač naudinga žmonėms, sergantiems artritu ar kitomis uždegiminėmis ligomis.
  4. Imuniteto stiprinimas. Dėl didelio vitamino C kiekio pūkuota vyšnia itin vertinga stiprinant imunitetą bei padedant organizmu atsispirti infekcinėms ligoms ir greičiau pasveikti.
  5. Virškinimo gerinimas. Gausios skaidulos stimuliuoja žarnyno peristaltiką, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir palaiko sveiką žarnyno mikroflorą.
  6. Regėjimo apsauga. Beta karotenas ir antocianinai padeda apsaugoti akis nuo žalingo UV spindulių poveikio ir gali padėti išvengti amžiumi susijusių akių ligų.
  7. Odos sveikatos gerinimas. Antioksidantai ir vitaminas E padeda išlaikyti odos jaunystę, gerinti jos elastingumą ir apsaugoti nuo aplinkos poveikio.
  8. Detoksikacijos palaikymas. Pūkuotos vyšnios padeda kepenims valyti organizmą nuo toksinų ir pagerinti bendrą medžiagų apykaitos procesą.

Pūkuota vyšnia kasdienėje mityboje

Kryklės gali būti vartojamos įvairiais būdais ir puikiai papildo kasdienę mitybą:

  • Švieži vaisiai – idealus užkandis tarp valgių, ypač vasaros metu. Jos puikiai malšina troškulį ir suteikia energijos.
  • Džemai ir uogienės – dėl natūralaus pektino kiekio kryklės puikiai tinka džemų gamybai. Pūkuotumas išnyksta terminio apdorojimo metu.
  • Sultys ir kokteliai – šviežiai spaustos kryklių sultys yra vitaminų bomba. Jos puikiai dera su kitų uogų sultimis.
  • Kompotai ir arbatos – džiovintos kryklės puikiai tinka žiemos gėrimų gamybai. Jos suteikia šiltą, švelnų skonį.
  • Pyragų ir desertų ingredientas – kryklės suteikia pyragai ar desertui unikalų skonį ir tekstūrą.
  • Salotų papildymas – šviežios kryklės puikiai dera su žaliųjų lapų salotomis, suteikdamos rūgštumo ir spalvos.
Pūkuota vyšnia kasdienėje mityboje

Šalutinis kryklės veltininės poveikis

Nors pūkuota vyšnia yra saugi daugumai žmonių, tačiau kaip ir bet kuris kitas maisto produktas, gali netikti kai kuriems žmonėms. Kryklės uogas atsargiai turėtų vartoti erškėtinių šeimos augalams (rožėms, obuoliams, kriaušėms) alergiški žmonės, nes jie gali būti alergiški ir šiai vyšnių rūšiai.

Be to, reikia žinoti, jog didelis kiekis kryklių gali sukelti pilvo diskomfortą ar viduriavimą dėl didelio skaidulų kiekio. Dėl savo pūkuoto paviršiaus veltininė kryklė gali sukelti burnos ar gerklės dirginimą. Tokiu atveju rekomenduojama vaisius nuplaut arba nulupti.

Kauliukų pavojus. Kaip ir kitų kaulavaisių, kryklių kauliukai turi nedidelius cianido kiekius. Nors normalus vartojimas nepavojingas, verta vengti kauliukų kramtymo.

Įdomūs faktai apie pūkuotą vyšnią

  • Pūkuota vyšnia gali augti net 100 metų ir kasmet duoti derlių.
  • Kinijoje kryklės simbolizuoja ilgaamžiškumą ir išmintį – senos legendos teigia, kad šie vaisiai suteikia amžiną jaunystę.
  • Kryklės medžio žiedai yra vieni ankščiausiai pražystančių pavasarį – jie gali pražysti dar nenutirpus sniegui.
  • Pūkas ant kryklių paviršiaus iš tikrųjų yra apsaugos mechanizmas, padedantis išlaikyti vaisių drėgmę ir apsaugoti nuo kenkėjų.
  • Mongolijos stepėse kryklės kartais formuoja tankius sąžalynus, kurie gali driektis ištisus hektarus.
  • Sibiriečiai naudoja pūkuotos vyšnios lapus kaip arbatos pakaitalą – jie turi malonų, švelnų skonį.
  • Džiovintos pūkuotos vyšnios gali išsilaikyti net 6 mėnesius, jei laikomos vėsiai, todėl jos buvo svarbiu maisto šaltiniu nomadams (klajokliams) žiemos metu.
  • Kryklės yra vieni produktyviausių vaisių – vienas medelis gali duoti iki 10 kg derliaus per sezoną.
  • Nors vadinamos vyšniomis, kryklės genų prasme yra artimesnės slyvoms nei mums įprastoms vyšnioms.
  • Japonijoje išvestos specialios kryklių veislės, kurių pūkas yra sidabrinės arba auksinis spalvos.

Šaltiniai:

  1. https://www.rhs.org.uk/plants/90492/prunus-tomentosa/details
  2. https://extension.usu.edu/yardandgarden/research/nanking-cherry-in-the-garden
  3. https://cornusmas.eu/catalogue/nanking-cherry
  4. https://greg.app/nanking-cherry-benefits/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *