Skip to content

Uogų šaldymas, džiovinimas ar virimas: kuris konservavimo būdas išsaugo daugiausiai vitaminų?

  • by
Uogų šaldymas, džiovinimas ar virimas: kuris konservavimo būdas išsaugo daugiausiai vitaminų?

Nuo vasaros pradžios iki pat jos pabaigos, kai sodai bei miškai subrandina gausiausią uogų derlių, kiekviena šeimininkė ir sveikos gyvensenos entuziastas susiduria su tuo pačiu iššūkiu – kaip šias neįkainojamas gamtos dovanas išsaugoti žiemai. Tradicinė uogienė, dehidratuoti traškučiai ar uogų šaldymas? Šie konservavimo būdai skiriasi ne tik paruošimo sudėtingumu, bet ir poveikiu uogų cheminei sudėčiai. Pažvelkime į biocheminius procesus, kad išsiaiškintume, kuris metodas iš tikrųjų leidžia išlaikyti didžiausią vitaminų koncentraciją.

Uogų šaldymas – maistinių medžiagų laiko mašina

Šiuolaikiniame moksle uogų šaldymas vienbalsiai pripažįstamas kaip pats efektyviausias būdas uogų maistinei vertei konservuoti. Šio proceso esmė – itin greitas temperatūros sumažinimas, kuris sustabdo biologinius procesus pačioje uogoje, tačiau nesunaikina jos molekulinės struktūros. Žema temperatūra (–18 °C ir žemesnė) dramatiškai lėtina fermentų, atsakingų už vitaminų skaidymą ir uogos senėjimą, veiklą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad uogų šaldymas išsaugo net iki 85–95 % jautriausio iš visų – vitamino C (askorbo rūgšties). Šis vitaminas lengvai skyla veikiamas deguonies, šviesos ir šilumos, tačiau ledo kristaluose jo praradimas po kelių mėnesių saugojimo yra minimalus. Taip pat puikiai išlieka B grupės vitaminai, vitaminas A bei riebaluose tirpūs antioksidantai, pavyzdžiui, vitaminas E. Be to, tamsios uogos (mėlynės, šilauogės, juodieji serbentai) šaldymo metu beveik nepraranda antocianinų – vertingųjų pigmentų, saugančių mūsų organizmą nuo lėtinių uždegimų.

Vienintelis niuansas, kurį pabrėžia tyrėjai – ledo kristalų susidarymas. Jei uogos šaldomos lėtai, susidaro dideli ledo kristalai, kurie suplėšo augalines ląstelių sieneles. Atitirpinant tokia uoga „pabėga“ – kartu su sultimis netenkama dalies vandenyje tirpių vitaminų. Todėl rekomenduojama naudoti greitojo šaldymo funkciją ir uogas šaldyti vienu sluoksniu ant padėklo, tik po to jas supakuojant į sandarius maišelius.

Papildomai verta paminėti, kad teisingai užšaldytos uogos savo struktūrą ir vertę be didesnių nuostolių gali išlaikyti net 10–12 mėnesių, o tai leidžia pilnavertiškai sulaukti kito sezono derliaus.

Uogų šaldymas – maistinių medžiagų laiko mašina

Uogų džiovinimas – koncentruota nauda su viena išimtimi

Uogų džiovinimas (dehidratacija) – vienas seniausių konservavimo būdų, kuris šiandien išgyvena renesansą dėl populiarėjančių elektrinių džiovyklių. Pašalinus vandenį, uoga susitraukia, o joje esančios medžiagos tampa itin koncentruotos. Tai reiškia, kad viename grame džiovintų uogų mineralų, skaidulų ir tam tikrų antioksidantų yra kelis kartus daugiau nei šviežiose.

Visgi, vitaminų išsaugojimo prasme džiovinimas nusileidžia šaldymui. Didžiausias smūgis tenka tam pačiam vitaminui C. Kadangi džiovinimo procesas trunka nuo kelių iki keliolikos valandų, uogos ilgą laiką yra veikiamos šilumos ir, svarbiausia, sąlyčio su deguonimi (oksidacijos). Priklausomai nuo pasirinktos temperatūros (rekomenduojama neviršyti 40–45 °C), prarandama nuo 30 % iki 70 % vitamino C. Folio rūgštis (vitaminas B9) taip pat yra jautri ilgalaikiam šilumos poveikiui.

Tačiau džiovinimas turi neabejotiną pliusą: jame puikiai išlieka karotenoidai (vitamino A pirmtakai), vitaminas K ir polifenoliai. Tyrimai atskleidžia, kad kai kurių džiovintų uogų (pavyzdžiui, spanguolių ar gervuogių) antioksidacinis aktyvumas išlieka stebėtinai aukštas, nes karščiui atsparūs junginiai tiesiog nesuyra. Svarbu užtikrinti, kad džiovintos uogos būtų laikomos tamsiuose, sandariuose induose, nes saulės šviesa ir drėgmė gali greitai sunaikinti net ir likusius vitaminus.

Uogų džiovinimas – koncentruota nauda su viena išimtimi

Uogų virimas – tradicija, pareikalaujanti didžiausių aukų

Terminis apdorojimas, arba uogų virimas (uogienių, džemų, kompotų gamyba), maistinės vertės požiūriu yra pats nepalankiausias metodas. Ilgalaikis aukštos temperatūros (100 °C ir daugiau) poveikis tiesiogiai suardo termolabilius junginius.

Verdant uogienę, vitaminas C yra sunaikinamas beveik visiškai – jo nuostoliai gali siekti nuo 80 % iki net 100 %. Šį procesą dar labiau paspartina virimas variniuose ar aliuminiuose puoduose (vyksta katalizinė oksidacija). B grupės vitaminų taip pat sumažėja perpus. Be to, tradicinis virimas neapsieina be didelio kiekio pridėtinio cukraus, kuris veikia kaip konservantas, tačiau sumažina galutinio produkto biologinę vertę ir sukuria papildomą glikeminį krūvį organizmui.

Ar virimas palieka uogose ką nors naudingo? Taip. Skaidulinės medžiagos (pektinas) lieka visiškai nepakitusios, jos puikiai palaiko žarnyno veiklą. Taip pat išlieka mineralai (kalis, magnis, geležis) ir tam tikri karščiui atsparūs polifenoliai. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad verdamų uogų antioksidacinis aktyvumas sumažėja, bet neišnyksta, nes dalis antioksidantų tiesiog pereina į stabilesnes formas arba susikoncentruoja sirupe. Šiek tiek geresnė alternatyva yra trumpas uogų pakaitinimas iki 70–80 °C (pasterizacija) arba vadinamosios „penkių minučių“ uogienės, kurios išsaugo dalį vertingų medžiagų.

Uogų virimas – tradicija, pareikalaujanti didžiausių aukų

Konservavimo būdų palyginimas pagal vitaminų išsaugojimą (lentelė)

Siekiant aiškumo, žemiau pateikiama apibendrinta lentelė, kurioje matomas uogų konservavimo būdų efektyvumas išsaugant pagrindines mikromaistines medžiagas (vertinama procentinė dalis, išliekanti po apdorojimo).

Konservavimo būdų palyginimas pagal vitaminų išsaugojimą (lentelė)

Uogų šaldymas, džiovinimas ar virimas – galutinis verdiktas

Jeigu jūsų prioritetas yra sveika mityba ir noras žiemą gauti kuo daugiau natūralių vitaminų – uogų šaldymas yra neabejotinas lyderis ir šios kovos nugalėtojas. Džiovinimą verta rinktis kaip sveiką užkandį, puikiai pakeičiantį saldainius, o tradicinį virimą geriausia palikti tik kaip proginį desertą, suprantant, kad tai labiau gastronominis malonumas, o ne vitaminų šaltinis.

Žinodami šiuos biocheminius dėsningumus, galite patys sąmoningai nuspręsti, kaip paskirstyti savo uogų derlių, kad organizmas iš jo gautų maksimalią naudą ištisus metus.

Šaltiniai:

  1. https://nwwildfoods.com/blogs/blog/benefits-of-frozen-or-dried-berries
  2. https://www.currantc.com/blogs/currant-blogs/are-dried-or-frozen-berries-healthier
  3. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6679197/
  4. https://www.adexlt.com/post/the-freshness-in-frozen-berries
  5. https://www.sbs.com.au/food/article/whats-better-for-you-fresh-dried-or-frozen-fruit

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Naujienos iš interneto

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *