Iš pirmo žvilgsnio šios tamsios uogos gali pasirodyti kaip neįprastai dideli juodieji serbentai. Paragavus kyla dar daugiau klausimų – skonis primena ir serbentą, ir agrastą, tačiau nėra visiškai panašus nė į vieną iš jų. Tai serbentinis agrastas, dar vadinamas jošta – žmogaus sukurtas hibridas, kuriame selekcininkai mėgino sujungti geriausias kelių Ribes genties augalų savybes.
Jošta Lietuvoje nėra naujiena, tačiau populiarumu gerokai nusileidžia savo „giminaičiams“. Vis dėlto šios uogos vertos dėmesio ne tik dėl neįprastos kilmės. Jos valgomos šviežios, tinka uogienėms, sultims bei kitiems gaminiams, o mokslininkai jose yra aptikę antocianinų, katechinų ir kitų augalinių junginių.
Taigi kas iš tiesų yra serbentinis agrastas, kodėl jis vadinamas jošta ir ar tikrai tai tiesiog serbento bei agrasto „vaikas“?
Kas yra serbentinis agrastas?
Serbentinis agrastas priklauso serbentinių (Grossulariaceae) šeimai ir Ribes genčiai. Mokslinis jo pavadinimas – Ribes × nidigrolaria Rud.Bauer & A.Bauer. Literatūroje galima aptikti ir variantą Ribes nidigrolaria, tačiau ženklas „ד moksliniame pavadinime yra svarbus – jis nurodo hibridinę augalo kilmę.
Užsienio šaltiniuose galima sutikti pavadinimus jostaberry, Jostabeere, Josta, casseille, caseille, Jochelbeere, Joglbeere ar Rigatze. Oficialioje EPPO augalų duomenų bazėje lietuviški pavadinimai nurodomi bei sodininkų vartojami yra būtent „jošta“ ir „serbentinis agrastas“.
Įdomi net paties žodžio „Josta“ kilmė. Jis sukurtas sujungus vokiškų žodžių Johannisbeere (serbentas) ir Stachelbeere (agrastas) pradžias – Jo + Sta = Josta.
Jošta nėra paprastas serbento ir agrasto hibridas
Dažniausiai sakoma, kad jošta yra juodojo serbento ir agrasto hibridas. Kasdienėje kalboje tokio paaiškinimo visiškai pakanka, tačiau tikroji augalo kilmė kiek įdomesnė. Šiuolaikinis serbentinis agrastas yra sudėtingos selekcijos rezultatas, kurio genetinėje kilmėje dalyvavo ne dvi, o trys Ribes rūšys:
juodasis serbentas (Ribes nigrum) + europinis agrastas (Ribes uva-crispa) + Šiaurės Amerikos Ribes divaricatum.
Sukurti tokį augalą nebuvo paprasta. Serbentus su agrastais selekcininkai mėgino kryžminti dar XIX amžiuje. Vienas pirmųjų sėkmingų bandymų užfiksuotas Anglijoje 1880 metais, tačiau gautas hibridas buvo beveik sterilus. Vėliau selekcijos darbai tęsti Vokietijoje. Tikslas buvo labai praktiškas – sukurti produktyvų augalą, kuris derintų vertingas serbentų ir agrastų savybes, būtų atsparus kai kurioms ligoms ir, svarbiausia sodininkui, neturėtų nemalonių agrastų spyglių.
Veislė „Josta“ visuomenei pristatyta XX a. aštuntajame dešimtmetyje, o vėliau atsirado ir daugiau šio hibrido veislių.
Kaip atrodo jošta ir jos uogos?
Pamačius subrendusį joštos krūmą tampa aišku, kad tai nėra paprastas juodasis serbentas.
Augalas gana vešlus ir gali užaugti maždaug 1,5–2,5 metro aukščio. Viena maloniausių jo savybių – šakos paprastai yra be spyglių, todėl uogas skinti gerokai patogiau nei nuo tradicinio agrasto.
Pačios joštos uogos:
- apvalios arba šiek tiek ovalios;
- sunokusios tampa labai tamsios – nuo tamsiai violetinės iki beveik juodos;
- paprastai yra didesnės už juoduosius serbentus;
- turi gana tvirtą odelę;
- viduje yra sultingos.
Priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų jų dydis gali skirtis.
Išvaizda todėl ir klaidina: serbentinis agrastas gali atrodyti kaip milžiniškas juodasis serbentas, tačiau savo forma bei tekstūra kartu priminti agrastą.
Koks serbentinio agrasto skonis?
Čia prasideda įdomiausia dalis. Joštos skonis dažniausiai apibūdinamas kaip saldžiarūgštis, sodrus ir šiek tiek aitrokas. Jame galima pajusti abiejų mums gerai pažįstamų uogų bruožų, tačiau ryškus juodųjų serbentų aromatas paprastai nėra toks stiprus.
Ne visiškai prinokusios uogos būna rūgštesnės. Sunokusios tampa saldesnės, todėl norint jas valgyti tiesiai nuo krūmo verta luktelėti, kol uogos visiškai patamsės ir suminkštės.
Tai viena iš tų uogų, kurių skonį sunku tiksliai nusakyti žmogui, niekada jų neragavus – jošta turi savitą skonį, o ne tiesiog „pusę serbento ir pusę agrasto“.
Kuo vertingos joštos uogos?
Serbentinio agrasto cheminė sudėtis sulaukė ir mokslininkų dėmesio.
2018 m. žurnale „Scientia Horticulturae“ paskelbtame tyrime mokslininkai analizavo Ribes × nidigrolaria vaisių fitocheminę sudėtį. Uogose nustatyta įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų – polifenolių, antocianinų ir katechinų. Tyrime katechinų nustatyta apie 95 mg/100 g šviežių uogų, o antocianinų – apie 31,6 mg/100 g. Taip pat aptikta organinių rūgščių, vitaminų ir kitų augalinių junginių. Antocianinai ypač būdingi tamsiai violetiniams, mėlyniems ir juodiems vaisiams bei uogoms – būtent jie prisideda prie charakteringos jų spalvos.
Vis dėlto šių rezultatų nereikėtų interpretuoti taip, tarsi jošta būtų vaistas. Laboratorijoje nustatyta įdomi uogų cheminė sudėtis dar nereiškia, kad jų valgymas gydo konkrečias ligas. Praktiškesnė išvada gerokai paprastesnė: serbentinis agrastas gali būti dar vienas būdas paįvairinti valgomų vaisių ir uogų racioną.
Serbentinis agrastas, juodasis serbentas ar agrastas – kuo jie skiriasi?
Nors visi trys augalai yra artimi giminaičiai, jų savybės gana skirtingos.
- Juodieji serbentai išsiskiria mažesnėmis tamsiomis uogomis ir labai charakteringu, intensyviu aromatu. Plačiau apie juos skaitykite straipsnyje apie juoduosius serbentus.
- Agrastai paprastai užaugina gerokai didesnes, žalios, geltonos, rausvos ar tamsesnės spalvos uogas, o tradicinių agrastų šakos turi spyglius. Daugiau apie šias uogas rasite mūsų straipsnyje apie agrastus.
- Jošta užima savotišką vietą tarp jų: uogos tamsios kaip juodųjų serbentų, tačiau stambesnės, o krūmas vešlus ir paprastai bedyglis.
Todėl žmogui, mėgstančiam ir serbentus, ir agrastus, šį hibridą bent kartą paragauti tikrai įdomu.
Kada sunoksta joštos uogos?
Serbentinio agrasto derliaus metas priklauso nuo veislės, klimato, vietos ir konkrečių metų oro sąlygų. Paprastai joštos skinamos vasarą, dažniausiai liepos–rugpjūčio laikotarpiu. Uogos gali nokti ne visos vienu metu, todėl nuo to paties krūmo derlių kartais tenka skinti keliais etapais.
Prinokimą lengviausia vertinti pagal spalvą ir skonį. Visiškai sunokusios uogos būna tamsios, minkštesnės ir saldesnės. Jei paragauta jošta pasirodė labai rūgšti, nebūtinai reiškia, kad tokia yra ši uoga – galbūt ji tiesiog buvo nuskinta per anksti.
Ką galima pagaminti iš serbentinio agrasto uogų?
Čia jošta atsiskleidžia dar geriau. Kadangi uogos turi ir saldumo, ir rūgštumo, jas galima panaudoti panašiai kaip serbentus ar agrastus.
Iš joštų gaminamos:
- Uogienės ir džemai. Saldžiarūgštis skonis tam ypač tinkamas. Joštas galima maišyti ir su kitomis uogomis.
- Drebučiai. Tamsi uogų spalva leidžia pagaminti sodrios spalvos desertinius gaminius.
- Sultys. Uogas galima spausti atskirai arba maišyti su obuoliais, serbentais ir kitais vaisiais.
- Kompotai. Tinka tiek vienos joštos, tiek jų mišiniai su kitomis vasaros uogomis.
- Padažai. Rūgštelė leidžia eksperimentuoti gaminant vaisinius padažus.
- Desertai ir kepiniai. Uogomis galima gardinti pyragus, keksiukus, varškės desertus ar ledus.
- Joštas taip pat galima užšaldyti ir taip išsaugoti vėlesniam naudojimui.
Ar serbentinį agrastą sunku auginti?
Viena iš priežasčių, dėl kurių jošta patraukli sodininkams, – gana nereiklus ir vešlus augalas. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad Ribes × nidigrolaria gali augti saulėtoje vietoje arba daliniame pavėsyje, toleruoja įvairaus tipo dirvožemį, o suaugęs krūmas gali pasiekti maždaug 1,5–2,5 m aukštį. Krūmai yra savidulkiai, tad nebūtina sodinti kelių skirtingų augalų vien tam, kad sulauktumėte uogų.
Vis dėlto, kaip ir daugeliui vaiskrūmių, gausesniam ir kokybiškesniam derliui pravartu parinkti pakankamai šviesią vietą ir neleisti dirvai visiškai išdžiūti ilgų sausrų metu.
Dar vienas didelis privalumas – bedyglės šakos. Kiekvienas, bent kartą rinkęs uogas nuo stipriai dygliuoto agrasto, supras, kodėl selekcininkams ši savybė buvo svarbi.
Kodėl jošta nėra tokia populiari kaip serbentai ar agrastai?
Tai įdomus klausimas, nes iš pirmo žvilgsnio augalas turi beveik viską, ko galėtų norėti sodininkas: stambesnes uogas, bedygles šakas, gerą derlių ir įdomų skonį. Tačiau serbentai ir agrastai Lietuvoje turi labai senas auginimo bei vartojimo tradicijas. Jošta atsirado gerokai vėliau ir liko nišiniu sodo augalu.
Prie to prisideda ir prekybos centrų pasiūla. Braškes, avietes, šilauoges ar serbentus sezono metu rasti nesunku, o joštų prekyboje pasitaiko retai. Todėl nemažai žmonių šias uogas pirmą kartą pamato ne parduotuvėje, o kieno nors sode.
Serbentinis agrastas – pažįstamų uogų hibridas, kurį vis dar žino ne visi
Serbentinis agrastas, arba jošta, yra vienas įdomesnių pavyzdžių, ką gali sukurti ilgalaikė augalų selekcija. Jo kilmėje susitinka juodasis serbentas, europinis agrastas ir dar viena Ribes genties rūšis. Rezultatas – vešlus, dažniausiai bedyglis krūmas, vasarą subrandinantis stambias, beveik juodas, saldžiarūgštes uogas.
Jošta nepakeitė nei serbentų, nei agrastų ir greičiausiai to niekada nepadarys. Tačiau būtent tai ir yra jos žavesys. Tai nėra nei didelis serbentas, nei keistos spalvos agrastas – serbentinis agrastas turi savitą skonį ir savybes.
Tad jeigu vasarą kieno nors sode pamatysite aukštą bedyglį krūmą su į didžiulius juoduosius serbentus panašiomis uogomis, jau žinosite: labai tikėtina, kad prieš jus – jošta.
Nuotraukos asociatyvinės.