Tekšės uogos – išskirtinis gamtos lobis šiaurės pelkėse

Turinys

Tekšės uogos, dar vadinamos pelkių auksu, yra šiaurės kraštuose itin vertinamas augalas. Jų subtilus skonis, unikali maistinė vertė ir gydomosios savybės daro jas ne tik delikatesu, bet ir svarbia liaudies medicinos dalimi. Straipsnyje apžvelgsime naudingąsias tekšės uogų savybes, dėl kurių jos pelnytai vadinamos auksinėmis (tikrai ne vien dėl spalvos).

Tekšės: išvaizda, kilmė, paplitimas

Tekšės sudaro erškėtinių šeimos gervuogių genties pogentį, kuriame yra vos dvi rūšys. Vienintelė rūšis paplitusi Lietuvoje – paprastoji tekšė (Rubus chamaemorus). Auga aukštapelkėse, tarpinėse pelkėse, pelkiniuose spygliuočių miškuose. Tačiau aptinkama gana retai, be to, dėl vis šiltėjančio klimato ir toliau nykstanti.

Natūraliai tekšės auga šiauriniuose regionuose – Skandinavijoje, Šiaurės Rusijoje, Kanadoje, Aliaskoje ir kai kuriose Šiaurės Azijos dalyse. Tekšių augimui tinkamiausias yra šaltas ir drėgnas klimatas, o jų buveinės dažniausiai apsiriboja durpynais, pelkėmis ar tundros plotais. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje ir Norvegijoje, tekšės laikomos nacionaliniu lobiu, o jų uogos – itin vertingu produktu.

Tai žemi augalai, kurie užauga iki 10–25 cm aukščio. Tekšių lapai yra dideli, inksto formos, tamsiai žali, o žiedai – balti ir gana dideli, augantys po vieną ant tiesių kotelių. Tekšių vaisiai – apvalios uogos, kurios sunokę įgauna šviesiai geltoną ar gintarinę spalvą. Prinokusios uogos yra sultingos, su subtiliu saldžiarūgščiu skoniu.

Tekšės rūšys

Tekšės yra unikali rūšis, kurios pavadinimas apima tiek augalą, tiek jo uogas. Tai vienintelė rūšis savo kategorijoje, tačiau tekšės priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, kuriai taip pat priklauso avietės ir gervuogės.

Įdomu tai, jog kai kuriose vietovėse mokslininkai bandė kurti hibridus, kad tekšių uogos būtų didesnės, derlingesnės ar lengviau prisitaikančios prie kitokio, šiltesnio klimato sąlygų. Tačiau šie bandymai nėra itin plačiai paplitę dėl augalo biologinių ypatumų ir poreikio išlaikyti natūralų genofondą.

Tekšės išlieka reta ir unikalia gamtos dovana, kuri džiugina savo išskirtinėmis savybėmis bei prisitaikymu prie atšiaurių sąlygų. Dėl to jos dar vertingesnės ir išskirtinės.

Ar tekšės uogos skanios?

Tekšių uogos yra apvalios, panašios į avietes, tačiau jų spalva skiriasi – prinokusios jos tampa šviesiai geltonos arba gintarinės. Uogos sudarytos iš mažų sultingų dalelių, kurios kartu sudaro vientisą vaisių. Nesunokusios jos būna žalios spalvos.

Uogos subręsta vasaros viduryje, dažniausiai liepos mėnesį, priklausomai nuo klimato sąlygų ir geografinės vietovės. Šiauriniuose regionuose derlius gali tęstis iki rugpjūčio pradžios. Prinokusios tekšių uogos yra sultingos, saldžiarūgštės, su subtiliu aromatu. Skonis primena derinį tarp tropinių vaisių ir aviečių. Neprinokusios uogos yra rūgščios ir karčios, todėl maistui naudojamos tik pilnai sunokusios.

Tekšės uogų sudėtis ir maistinė vertė

Tekšės uogos yra ne tik gardžios, bet ir labai vertingos sveikatai dėl savo unikalaus maistinių medžiagų profilio. Kad būtų aiškiau, kokios naudingos ir įvairių medžiagų gausios šios uogos, tekšės uogų maistinę vertę pateikiame lentelėje žemiau:

Medžiaga	Kiekis (100 g uogų)	Nauda sveikatai
Energinė vertė	50–60 kcal	Mažai kalorijų, todėl tinka sveikai mitybai ir tiems, kurie nori kontroliuoti kalorijų suvartojimą.
Baltymai	0,8–1 g	Svarbūs audinių atstatymui ir imuninei sistemai.
Riebalai	0,5 g	Padeda palaikyti sveiką lipidų balansą organizme.
Angliavandeniai	10–12 g	Energija, greitai pasisavinama organizme.
Ląsteliena	6–8 g	Gerina virškinimą, palaiko sveiką žarnyną ir mikrobiomą, lengvina vidurių užkietėjimą.
Vitaminas C	Iki 150 mg	Stiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo peršalimo ligų.
Vitaminas A	2–5 µg	Palaiko gerą regėjimą ir sumažina akių nuovargį.
Vitaminas E	Apie 1 mg	Skatina odos regeneraciją, saugo nuo raukšlių, palaiko sveiką odos spindesį.
B grupės vitaminai	B1, B2, B3	Padeda palaikyti energijos lygį, nervų sistemos funkcijas.
Geležis	0,5–1 mg	Palaiko normalią kraujo sudėtį ir deguonies pernešimą.
Kalcis	20–25 mg	Padeda stiprinti kaulus ir dantis.
Magnis	10–15 mg	Padeda reguliuoti kraujospūdį, raumenų funkciją ir nervų sistemą.
Fosforas	30 mg	Svarbus kaulų ir dantų sveikatai, energijos gamybai.
Kalis	180–200 mg	Reguliuoja kraujospūdį, svarbus širdies sveikatai.

Be to, uogose gausų įvairių antioksidantų: karotenoidų, flavonoidų, polifenolių, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais, lėtina senėjimo procesus ir mažina uždegimus.

Tekšės uogų nauda sveikatai

Manoma, jog tekšės buvo žinomos ir naudojamos žmonių dar nuo seniausių laikų, ypač Šiaurės Europoje ir Azijoje. Uogos buvo vertinamos dėl savo gydomųjų savybių bei buvo plačiai naudojamos įvairiose liaudies medicinos praktikose.

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai taip pat patvirtina daugelį jų naudingųjų sveikatai savybių. Tekšių uogos dažnai įtraukiamos į maisto papildus ir produktus, skirtus imuniteto stiprinimui, odos priežiūrai ir širdies bei kraujagyslių sveikatai. Šios uogos:

Stiprina imuninę sistema. Tekšių uogos yra ypač turtingos vitaminu C, kuris yra svarbus imuninės sistemos funkcionavimui. Šis vitaminas padeda stiprinti organizmo atsparumą peršalimui, gripui ir kitoms virusinėms infekcijoms. Vitaminas C taip pat skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą, kurie kovoja su bakterijomis ir virusais.
Palaiko odos sveikatą ir stabdo senėjimo procesus. Uogose esantys vitaminas E ir antioksidantai padeda apsaugoti odą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, kurie gali sukelti ankstyvą senėjimą ir raukšlių atsiradimą.
Gerina virškinimą. Ląsteliena skatina žarnyno veiklą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir palaiko sveiką mikrobiomą. Taip pat jos gali padėti reguliuoti cukraus ir riebalų kiekį kraujyje.
Užtikrina širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą. Tekšių uogos yra naudingos širdžiai, nes jie turi kalio ir magnio, kurie padeda reguliuoti kraujospūdį ir širdies ritmą. Be to, antioksidantai padeda mažinti cholesterolio oksidaciją.
Palaiko gerą regą. Vitaminas A apsaugo akis nuo pernelyg didelio įtampos, sumažina akių nuovargį ir gali padėti išvengti tokių ligų kaip vištakumas. Tai taip pat svarbus elementas siekiant išlaikyti sveiką akių gleivinę ir gerą regėjimą senstant.
Kovoja su uždegimais. Tekšių uogose esantys flavonoidai ir polifenoliai turi stiprių priešuždegiminių savybių. Tai padeda sumažinti uždegimus organizme, o tai prisideda prie įvairių lėtinių ligų prevencijos, įskaitant širdies ligas, artritą ir net kai kurias vėžio rūšis.
Kovai su laisvaisiais radikalais. Tekšių uogos yra natūralus antioksidantų šaltinis, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais – molekulėmis, galinčiomis pažeisti ląsteles ir sukelti senėjimą bei įvairias ligas. Šios uogos padeda apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso, kuris gali turėti neigiamą poveikį visam organizmui.
Reguliuoja svorį. Tekšių uogos turi mažai kalorijų, todėl yra puikus pasirinkimas žmonėms, norintiems sumažinti savo kalorijų suvartojimą, tačiau tuo pačiu išlaikyti maistinę vertę ir aprūpinti organizmą svarbiomis medžiagomis.

Tekšės uogos maiste

Norint šiomis gardžiomis uogomis praturtinti savo mitybą, galima jas valgyti šviežias arba naudoti konservuotas ar kaip priedą kituose patiekaluose. Pateikiame kelias paprastas idėjas, kaip tekšės uogas įtraukti į savo kasdienę mitybą:

Šviežios uogos puikiai tinka desertuose, vaisių salotose, jogurtuose arba kaip užkandis. Jas galima sumaišyti su kitomis uogomis, kaip mėlynės ar braškės, ir naudoti kokteiliuose.
Džemas. Saldžiai rūgštus tekšės uogų džemas yra puikus priedas ant duonos, blynų ar kaip desertas.
Padažai. Tekšių uogos gali tapti pagrindu padažams, kurie tinka prie mėsos patiekalų, ypač paukštienos ar kiaulienos.
Šaldymas. Šaldytos tekšės uogos tinka vėlesniam naudojimui kokteiliuose, desertuose arba kaip priedas į gėrimus.
Pyragai ir keksiukai. Uogos gali būti naudojamos pyraguose ar keksiukuose, suteikiant švelnų, saldžiai rūgštų skonį.
Kompotas ir sirupas. Iš tekšių galima gaminti gaivų kompotą arba saldų sirupą, kuris tiks prie ledų ar kokteilių.

Šalutinis tekšės uogų poveikis

Nors šios uogos yra labai sveikos ir paprastai saugios vartoti, tačiau, kaip ir su kitomis uogomis ar maisto produktais, gali pasireikšti tam tikras šalutinis poveikis, ypač jei vartojama per daug:

Virškinimo sutrikimai. Dėl didelio ląstelienos kiekio tekšės uogos gali sukelti virškinimo problemas, tokias kaip pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, ypač jei vartojamos dideliais kiekiais.
Alerginės reakcijos. Nors tekšės retai sukelia alergijas, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti joms alergija, pasireiškianti odos bėrimais, niežuliu ar kvėpavimo problemomis.
Kraujo krešėjimo sutrikimai. Tekšės turi šiek tiek vitamino K, kuris gali paveikti kraujo krešėjimo procesus. Žmonės, vartojantys vaistus nuo kraujo krešėjimo, turėtų pasitarti su gydytoju prieš vartodami didelius kiekius tekšių uogų.
Sumažėjusi cukraus koncentracija kraujyje. Šios uogos gali šiek tiek sumažinti cukraus kiekį kraujyje, todėl žmonės, turintys hipoglikemiją (mažą cukraus kiekį kraujyje), turi būti atsargūs, ypač jeigu uogos vartojamos dideliais kiekiais.

Vis dėlto, vartojant tekšių uogas saikingai, šalutinis poveikis yra retas. Jei pastebėjote kokių nors nepageidaujamų reakcijų, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Tekšės uogos yra tikra maistinių medžiagų lobių skrynia, turinti daug naudos sveikatai. Tad nekeista, jog jos vadinamos pelkių auksu. Belieka apgailestauti, jog Lietuvoje šios uogos yra retos, o dėl šiltėjančio klimato taps dar rečiau aptinkamos. Vis dėlto aptikę tekšių augimvietę, nepraeikite pro šalį – būtinai paskanaukite.

Šaltiniai :

Tekšės uogos – gamtos lobis šiaurės pelkėse. Kodėl jos vadinamos „pelkių auksu“?