Trešnės naudingos sportuojantiems bei nemigos kamuojamiems

Turinys

Trešnės yra vienos populiariausių ir labiausiai vertinamų uogų pasaulyje. Jų sultingas, saldus skonis ir subtilus aromatas džiugina tiek mažo, tiek didelio gomurį. Lietuvoje trešnes augina ne tik patyrę sodininkai, bet ir uogų mėgėjai, norintys savo sode turėti šias nuostabias vasaros gėrybes. Straipsnyje aptarsime trešnių savybes bei naudingąsias savybes.

Trešnės: kilmė ir paplitimas

Trešnės (Prunus avium) priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai ir yra glaudžiai susijusios su slyvomis, persikais bei abrikosais. Jos natūralioje gamtoje auga Europoje, Vakarų Azijoje bei Šiaurės Afrikoje, o kultūriniai medeliai plačiai paplitę beveik visame pasaulyje. Dėl savo grožio ir naudos trešnės tapo vienu iš populiariausių vaismedžių, sodinamų soduose.

Tai yra vienas iš seniausiai žmonių auginamų vaisių. Manoma, kad trešnės pirmą kartą buvo pradėtos auginti Mažosios Azijos regione, dabartinės Turkijos teritorijoje. Į Europą trešnės atkeliavo Romos imperijos laikais. Pasakojama, kad garsus romėnų karvedys ir politikos veikėjas Lucijus Licinijus Lukulas (106–56 m. pr. m. e.) parvežė trešnių sėklų į Romą po savo pergalingos kampanijos Mažojoje Azijoje. Nuo tada trešnės greitai išplito po visą Europą ir tapo populiariu sodų augalu.

Dėl savo saldaus skonio ir maistingumo trešnės išpopuliarėjo ir kituose pasaulio regionuose, ypač JAV, kur Vašingtono valstija tapo viena didžiausių trešnių augintojų pasaulyje. Lietuvoje trešnės taip pat yra mėgstamos ir plačiai auginamos, ypač tinkamuose dirvožemiuose ir saugomose vietose, kur medžiai apsaugoti nuo šaltų žiemų.

Trešnių uogų išvaizda ir skonis

Trešnės paprastai sunoksta birželio ir liepos mėnesiais, priklausomai nuo veislės ir klimato sąlygų. Ankstyvosios veislės pradeda duoti sunokusias uogas jau birželio pradžioje, o vėlyvesnės gali derėti net iki liepos vidurio. Šiltesniuose kraštuose trešnių sezonas dažnai prasideda anksčiau nei vėsesniuose regionuose.

Trešnių uogos pasižymi ryškia spalvų ir formų įvairove. Paprastai jos yra apvalios arba šiek tiek ovalios formos, o dydis gali svyruoti nuo smulkių iki didelių priklausomai nuo veislės. Trešnių odelė būna lygi ir blizgi, jos spalva varijuoja nuo šviesiai geltonos, rausvos, raudonos iki tamsios bordo ar net beveik juodos atspalvių.

Trešnės skirstomos į keletą pagrindinių rūšių ir daugybę veislių. Pavyzdžiui, egzistuoja saldžių ir kartesnių, ankstyvo ir vėlyvo derėjimo veislės.

Populiarios trešnių veislės:

‘Burlat’ – tamsiai raudonos, sultingos ir labai saldžios uogos.
‘Van’ – tvirtos, bordo spalvos trešnės su sodriu skoniu.
‘Stella’ – viena iš pirmų savaime apsidulkinančių trešnių veislių.
‘Rainier’ – šviesiai geltonos su rausvais šonais, saldžios ir sultingos.

Trešnių skonis gali skirtis priklausomai nuo veislės, subrendimo lygio ir auginimo sąlygų. Dauguma trešnių yra saldžios, subtiliai sultingos. Kai kurios veislės turi ryškesnį medaus arba vanilės poskonį, tuo tarpu tamsesnės uogos gali pasižymėti intensyvesniu ir turtingesniu skoniu.

Skirtingos spalvos ir formos trešnių uogos gali turėti šiek tiek skirtingą tekstūrą – nuo minkštų ir itin sultingų iki tvirtesnių, tinkamų transportavimui.

Trešnės yra vienas iš labiausiai vertinamų vasaros gardėsių dėl savo sodraus skonio ir daugybės maistinių medžiagų.

Trešnių uogų maistinė vertė

Trešnės yra ne tik gardus užkandis, bet ir turtingas maistinių medžiagų šaltinis. Jos pasižymi antioksidantinėmis savybėmis, turi daug vitaminų, mineralų ir maistinių skaidulų. Šios uogos gali būti naudingos sveikatai dėl priešuždegiminio poveikio, teigiamo poveikio širdžiai ir virškinimui.

Maistinė medžiaga	Kiekis (100 g trešnių)	Rekomenduojama paros norma (%)	Nauda
Kalorijos	63 kcal	3	Energijos šaltinis
Angliavandeniai	16 g	6	6Greita energija
Baltymai	1 g	2	Kūno audinių statyba
Riebalai	0.2 g	0,3	Ląstelių veikla
Maistinės skaidulos	2 g	7	Pagerina virškinimą
Vitaminas C	7 mg	8	Imuniteto stiprinimas
Vitaminas A	64 IU	1	Gerina regėjimą
Kalis	222 mg	6	Padeda reguliuoti kraujo spaudimą
Kalcis	13 mg	1	Kaulų stiprumas
Geležis	0.36 mg	2	Kraujo formavimas
Magnis	11 mg	3	Nervų sistemos palaikymas
Fosforas	21 mg	3	Energijos gamyba
Antioksidantai	Aukštas	N/A	Kovoja su laisvaisiais radikalais

Taip pat trešnės turi natūralių flavonoidų, kurie padeda mažinti uždegiminius procesus organizme. Be to, jose yra melatonino – natūralaus junginio, padedančio gerinti miego kokybę.

Trešnių uogų nauda sveikatai

Kaip matome iš aukščiau pateiktos lentelės, trešnės yra ne tik labai gardžios uogos, tačiau ir kupinos naudingųjų medžiagų. Štai kokiu poveikiu jos pasižymi:

Antioksidacinė apsauga. Trešnės turi daug antioksidantų, tokių kaip antocianinai ir kvercetinas, kurie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus organizme. Tai gali sumažinti lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys, riziką.
Priešuždegiminis poveikis. Dėl natūralių flavonoidų ir antocianinų trešnės padeda mažinti uždegimą. Tai naudinga asmenims, kenčiantiems nuo artrito ir kitų uždegiminių sutrikimų.
Geresnis miegas. Trešnės turi melatonino – natūralaus hormono, kuris reguliuoja miego ciklus. Tai gali padėti gerinti miego kokybę ir trumpinti užmigimo laiką.
Širdies sveikatos palaikymas. Trešnėse esantis kalis ir polifenoliai padeda reguliuoti kraujospūdį, mažinti cholesterolio lygį ir apsaugoti širdies sveikatą.
Virškinimo gerinimas. Dėl maistinių skaidulų kiekio trešnės gerina virškinimo procesus, mažina vidurių užkietėjimą ir palaiko sveiką žarnyno mikroflorą.
Imuniteto stiprinimas. Trešnės turi vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą ir padeda kovoti su infekcijomis bei peršalimo ligomis.
Sumažina raumenų skausmą po fizinio krūvio. Moksliniai tyrimai rodo, kad trešnių vartojimas gali sumažinti raumenų skausmą ir uždegimą po intensyvaus fizinio aktyvumo.
Kraujo spaudimo reguliavimas. Trešnėse gausu kalio, kuris padeda sumažinti aukštą kraujo spaudimą, reguliuoja skysčių balansą ir palaiko tinkamą raumenų veiklą.
Smegenų sveikatos palaikymas. Flavonoidai ir antocianinai trešnėse gali padėti apsaugoti smegenis nuo oksidacinio streso ir pagerinti pažinimo funkcijas, sumažindami Alzheimerio ligos riziką.

Trešnės kulinarijoje

Trešnės – tai ne tik gardus desertas, bet ir puikus ingredientas daugelyje patiekalų. Jos tinka:

Uogienėms: saldžios ir aromatingos trešnių uogienės puikiai dera prie blynų ir desertų.
Pyragams: trešnės suteikia gaivumo ir spalvos tiek klasikiniams pyragams, tiek tartoms.
Gėrimams: iš trešnių galima spausti sultis, gaminti gaiviuosius kokteilius ar net vyną.
Padažams: trešnių padažai puikiai dera prie mėsos patiekalų, suteikdami jiems subtilaus saldumo.

Trešnės auginimo ypatumai

Trešnės geriausiai auga šiltose, saulėtose vietose, apsaugotose nuo stiprių vėjų. Joms būtinas derlingas, lengvai pralaidus dirvožemis, kuris neužlaiko drėgmės. Šie medžiai gana jautrūs šalčiams ir pavasario šalnoms, todėl tinkama vieta sode yra labai svarbi.

Taip pat trešnėms reikia reguliaraus genėjimo, kad būtų užtikrintas geresnis derlius ir sveikesnis augimas. Laistymas ypač svarbus sausros metu, kad vaisiai būtų sultingi ir kokybiški. Derlius dažniausiai renkamas birželio arba liepos pradžioje, kai uogos tampa tamsios ir saldžios.

Tai labai ilgaamžiai medžiai: tinkamai prižiūrimos trešnės gali augti ir duoti derlių daugiau nei 50 metų. Tad pasodinus vieną užteks visam gyvenimui.

Trešnės – tai ne tik gardžios vasaros uogos, bet ir tikras gamtos lobis, kuriame gausu naudingų medžiagų. Jų subtilus skonis, platus panaudojimas virtuvėje ir nauda sveikatai daro jas neatsiejama sodo ir stalo dalimi.

Šaltiniai:

Trešnės – sportuojantiems bei nemigos kamuojamiems. Kuo dar naudingas šis varnėnų gardėsis?